Europos kosminis aparatas skrieja į Marsą ieškoti svetimos gyvybės pėdsakų. Rusijos raketa nešėja su zondu "Mars Express" pirmadienį 19 valandą 45 minutės sėkmingai pakilo iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo.
Praėjus pusantros valandos po starto raketa paleido zondą, kurio instrumentai po pusvalandžio perdavė į Žemę pirmuosius signalus. "Tai buvo fantastinis startas", - pareiškė Europos kosmoso agentūros (ESA) direktorius mokslo reikalams Deividas Sautvudas (David Southwood).
Skriedamas 10,8 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, europiečių kosminis aparatas turėtų pasiekti Raudonąją planetą gruodžio mėnesį. Prisiartinęs prie Marso 250 kilometrų atstumu, "Mars Express" išmes mini zondą "Beagle 2", kuris nusileidęs ant planetos paviršiaus paims grunto mėginius, ieškos vandens ir išnykusios ar dar egzistuojančios gyvybės pėdsakų. Pats kosminis aparatas iš toli irgi tirs Marso paviršių ir sudarys tikslų jo žemėlapį.
2003 metais Marsas priartės prie Žemės labiausiai per praėjusius 2 tūkst. metų - rugpjūtį abi planetas teskirs apie 56 mln. kilometrų. Ši palanki aplinkybė leidžia sutaupyti kuro ir į kelionę pasiimti daugiau mokslinės įrangos.
Beje, pirmasis europiečių vien savo jėgomis sukurtas ir į kitą planetą siunčiamas kosminis aparatas "Mars Express" keliaus į Marsą ne vienas - dar šį mėnesį amerikiečiai ketina paleisti dvi naujas misijas.
Iki šiol pasaulyje žlugo du trečdaliai į Marsą surengtų misijų - 20 iš 30.
dpa-Reuters-ELTA
