Europos Komisija antradienį nusprendė kreiptis į teismą ir reikalauja panaikinti Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų sprendimą nesiimti prieš Vokietiją ir Prancūziją drausminių priemonių, teigė ES šaltiniai.
Manoma, kad sprendimas įrodyti tai, kad ES vyriausybės negali ignoruoti bloko įstatymų ir procedūrų, gali sukelti konfliktą tarp ES šalių ir finansų rinkų nestabilumą.
Tačiau Komisija, atsakinga už ES teisė aktų įgyvendinimą, ginčija sakydama, kad teismo sprendimas yra būtinas norint išsiaiškinti ES kompetencijos galias, taikant ES biudžeto reikalavimus pažeidusioms šalims, kaip šiuo atveju Prancūzijai ir Vokietijai.
ES Komisijos teismo ieškinys pateiktas po to, kai praėjusių metų lapkričio 25 d. ES finansų ministrai nusprendė nesiimti drausminių nuobaudų prieš Prancūziją ir Vokietiją, nors šių šalių biudžeto deficitai viršija 3 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) ir pažeidžia Stabilumo ir plėtros pakto nuostatas.
"Tikimės, kad teismas šį klausimą apsvarstys be eilės", - sakė žurnalistams Komisijos atstovas ekonomikos ir monetarinių reikalų klausimais Gerasimas Tomas (Gerassimos Thomas) po Europos Komisijos susitikimo.
Manoma, kad toks Europos Komisijos sprendimas yra rizikingas, nes nėra garantijos, kad byla bus laimėta.
Komisijos teisės padalinys priėjo prie išvados, kad finansų ministrai, atmetę Komisijos rekomendacijas ir priėmę sprendimą netaikyti drausminių nuobaudų Vokietijai ir Prancūzijai, pažeidė įstatymus.
Tačiau Europos Sąjungos (ES) šalių teisės patarėjai ES Taryboje sakė, kad ministrai turi sprendimo teisę atmesti Komisijos rekomendacijas, kurios liepė Berlynui ir Paryžiui 2004 m. sumažinti biudžeto deficitą.
Be to, šiuo metu Komisijos poziciją palaikančiųjų ES sostinėse yra mažiau nei tuomet, kai ji paskelbė savo rekomendacijas.
Pavyzdžiui, Austrijos finansų ministras Karlas Haincas Graseris (Karl-Heinz Grasser), griežtai pasisakęs prieš nuolaidų Berlynui ir Paryžiui taikymą, pirmadienį sakė esąs prieš Komisijos sprendimą kreiptis į teismą.
Tačiau Monetarinės politikos komisaras Pedras Solbesas (Pedro Solbes) ir jo rėmėjai ginčija, kad Briuselis privalo užtikrinti įstatymų laikymąsi ir vengti precedento, kuris galėtų "legalizuoti" taisyklių pažeidinėjimą ir iš viso pakenkti ES sutarčiai.
Tuo pat metu Komisija rengia iniciatyvą, kuri numato būdą, kaip biudžeto taisyklės bus taikomos siekiant geriau kontroliuoti šalių vyriausybių skolas, išlaidas sveikatos sistemai bei pensijoms bei gerinti valstybės finansus.
Liuksemburge įsikūręs teismas neprivalo bylos spręsti skubos tvarka ir gali bylą nagrinėti įprasta tvarka, kuri gali užtrukti iki dvejų metų. Be to, teismas taip pat gali išvis atsisakyti nagrinėti ieškinį, jei bus nuspręsta, kad ieškinys yra politinis, o ne teisinis.
Reuters-ELTA
