Įdomiausi dalykai Europoje vyksta nepastebimai, ir tyli karinė integracija yra vienas iš tokių procesų, britų dienraštyje "Financial Times" teigia Jungtinės Karalystės Lordų rūmų narys, opozicinės liberalų demokratų partijos narys ir Londono ekonomikos mokyklos profesorius lordas Volesas (Lord Wallace).
JAV vyriausybės pareigūnai seniai skundžiasi, jog Europos vyriausybės nenoriai siunčia kariuomenę svetur. Daugelis europiečių laikosi nuomonės, kad JAV yra karinė galia, kai Europos Sąjunga telkia dėmesį į diplomatiją ir ūkio pagalbą. 2003 m. JAV įstengė išlaikyti aktyvioje tarnyboje užsienyje 150 tūkst. kareivių - pirmiausia Irake, Afganistane ir Pietryčių Europoje. Tuo tarpu NATO šalys iš Europos svetur pernai išlaikė vidutiniškai 60 tūkst. kareivių, didžiausias skaičius vienu metu buvo 80 tūkst.
Didžiausias ir labiausiai ginčytinas Europos kariuomenės panaudojimas užsienyje buvo britų kontingentas Irake. Tačiau Amerikos spaudimas padėti stabilizuoti padėtį Irake pritraukė daugumos NATO valstybių pajėgas. Lordas Volesas rašo, jog Irake stulbina tarptautinė įvairovė: čia tarnauja čekai, norvegai ir rumunai; išminuotojai iš islandų pakrantės apsaugos tarnauja danų dalinyje.
Pietryčių Europoje JAV faktiškai perdavė operacijas europiečiams Bosnijoje, Kosove, Albanijoje ir Makedonijoje. Čia tarnauja 30 tūkst. kareivių vien iš ES šalių. Afganistano operacijose dalyvauja 6-7 tūkst. europiečių. Praėjusią vasarą ES pirmą kartą nusiuntė greitojo reagavimo pajėgas - 1800 kareivių - į Kongą.
Prieš dešimtį metų Vokietijos Bundestagas ginčijosi, ar galima vokiečių kariškiams praskristi virš Bosnijos. Dabar vokiečių generolas vadovauja pajėgoms Kabule, o Vokietijos gynybos ministras paskelbė kariuomenės struktūros reformą, kuri leis greičiau siųsti pajėgas svetur. Ispanijos laivai budi Indijos vandenyne ir tikrina laivus, įtariamus neteisėtai vežant ginklus. Danų specialiųjų pajėgų būriai veikia Afganistane, o švedų - Konge.
Drovėjimasis siųsti pajėgas už NATO sienų yra tiesiog įveiktas, tvirtina lordas Volesas. Sunkiau prisitaikyti prie įrangos stokos. Ir vokiečių vadas Kabule, ir prancūzų vadas Konge skundžiasi oro transporto ir tiekimo trūkumais. Kita vertus, nepanašu, jog kuri nors vyriausybė būtų pasiruošusi išlaidoms užtaisyti įrangos spragas.
Lordo Voleso nuomone, didžiosios dalies europiečių karinio suaktyvėjimo užsienyje nebūtų buvę be stipraus JAV spaudimo. Tiesą sakant, kai kurie didžiausi Europos autonomijos šalininkai, pavyzdžiui, belgai, šioje srityje reiškėsi mažiausiai. Belgijos kareivių skaičius taikos palaikymo misijose pernai buvo gerokai mažesnis už Suomijos, Danijos ar Norvegijos.
Bet kuriuo atveju vyksta mokymosi procesas, rašo lordas Volesas. Didžioji Britanija ir Prancūzija išmoko veikti kartu Bosnijoje. Šios šalys yra geriausiai pasiruošusios tolimoms užduotims ir stimuliuoja bendrą Europos karinį aktyvėjimą. Kai gruodį vyko padriki ginčai dėl Europos Konstitucijos, britų ir vokiečių gynybos ministrai susitarė plėsti kuklų ES karinį štabą ir steigia ES karinių pajėgumų įstaigą, kuri spaus vyriausybes vykdyti kariuomenės ir karinės įrangos įsipareigojimus.
Šios laipsniškos permainos nepatenkins nei JAV reikalavimų, nei Europos federacijos šalininkų, tačiau paskutinių penkerių metų patirtis pripratino Europos valstybes prie tolimų taikos palaikymo operacijų. Tai pradėjo transformuoti Europos gynybinį bendradarbiavimą su NATO iškaba ir be jos. Dar penkeri metai išorės krizių, Amerikos kritikos, biudžeto suvaržymų ir bendradarbiavimo kompromisų gali kur kas labiau integruoti Europos gynybą, baigia lordas Volesas, kurio nuomonę apie vis glaudesnį Europos karinį bendradarbiavimą skelbia dienraštis "Financial Times".
ELTA
