Iš Europos nesitraukia alinančio karščio banga - Portugalija trečiadienį (08.06) paprašė NATO padėti kovoti su miškų gaisrais, o Prancūzijoje užregistruota aukščiausia oro temperatūra per daugiau kaip penkis dešimtmečius.
Kai kuriuose Kroatijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Portugalijos regionuose termometro stulpelis antradienį pakilo iki simbolinės 40 laipsnių pagal Celsijų padalos, o meteorologai palengvėjimo nežada mažiausiai iki kitos savaitės pradžios. Prognozuojama, kad kai kur Portugalijoje oro temperatūra šiomis dienomis sieks 42 laipsnius.
"Toks karštis yra visiškai neįprastas, nebūdingas net rugpjūčiui", - sakė Prancūzijos meteorologų tarnybos darbuotojas Dominique'as Escale'as (Dominikas Eskalas). Tarnybos duomenimis, ši vasara buvo karščiausia šalyje nuo 1949 metų.
Dėl karščių Kroatijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje įsisiautėjo miškų gaisrai. 12 žmonių žuvo Portugalijoje, 12 - Ispanijoje, o dar penki, tarp kurių yra keturi turistai iš užsienio, - Prancūzijoje.
Šimtams ugniagesių kovojant su gaisrais Portugalijos centriniuose ir pietiniuose rajonuose, šios šalies vyriausybė paprašė NATO skirti lėktuvą, iš kurio galima pilti vandenį, ir kreipėsi į Europos Sąjungą (ES) prašydama finansinės paramos.
Šiemetiniai karšti ir sausi orai yra visiškai kitokie, nei praėjusių metų vasara, kai per potvynius žuvo mažiausiai 100 žmonių, o šimtai tūkstančių turėjo trauktis iš savo namų. Potvyniai buvo kilę didelėse teritorijose pradedant Balkanais ir baigiant Baltijos jūros regionu.
Karštį nulėmė virš Vakarų Europos sustojęs anticiklonas, kuris neleidžia nuo Atlanto atslinkti žemo slėgio oro masėms. Karštas oras iš Afrikos plūsta į šiaurę.
Sąlygas blogina tai, kad prieš įsivyraujant karčiams ilgai nelijo, nurodo meteorologai. Kadangi drėgmės liko nedaug, garavimui išeikvojama mažiau Saulės energijos.
Nors nėra aiškių įrodymų, kad tokius orus nulėmė pasaulinis klimato šiltėjimas ir tarša "šiltnamio efektą" sukeliančiomis dujomis, Pasaulio meteorologijos organizacijos mokslininkai pažymi, kad 10 pačių karščiausių metų buvo užregistruoti po 1987-ųjų.
Daugelio šalių ūkininkai patiria nuostolių dėl didelių sausrų, o aplink kai kuriuos miestus ozono koncentracija pasiekė pavojingą ribą. Paryžiuje policija riboja greitį, kad sumažėtų oro tarša.
Kroatijos pareigūnai nurodo, kad šalis kenčia nuo didžiausios per 50 metų sausros, o didžiausios upės Savos vandens lygis pasiekė žemiausią per 160 metų ribą.
Specialistai pažymi, kad kai kuriose turistų pamėgtose vietose, pavyzdžiui, Adrijos jūros salose, gali pritrūkti geriamo vandens.
Prancūzijoje sutriko elektros gamyba, nes upės, kurių vanduo naudojamas branduoliniams reaktoriams aušinti, dabar teka lėtai ir yra šiltos. Fesenheime netoli Vokietijos sienos darbininkai reaktoriaus išorę lieja vandeniu.
Didžiojoje Britanijoje daugelis traukinių važiuoja perpus mažesniu greičiu, nes baiminamasi, kad dėl karščio gali sulinkti bėgiai. Čekijoje taip pat apribotas greitis - pastebėta, kad kai kur bėgiai jau deformavosi.
Italijos šiaurėje esančiame Milane oro temperatūra pakilo iki 38,5 laipsnio pagal Celsijų ir viršijo ankstesnį 38 laipsnių rekordą, kuris buvo užfiksuotas 1902 metais.
Tačiau dėl karščio skundžiasi ne visi: Danijoje maloniai šiltos naktys taip padidino Kopenhagos gyventojų libido, kad visame mieste matyti besiglamonėjančios porelės, rašo bulvarinis laikraštis BT. Policija sako įsikišanti tik tada, jei kas nors skundžiasi.
"Nėra taip, kad viskas leidžiama. Imsimės veiksmų, jei kokie nors įsimylėjėliai, pavyzdžiui, mylėsis parke, kur juos gali pamatyti vaikai. Tokiu atveju paprašytume jų apsirengti", - sakė vienas policijos pareigūnas.
Tuo tarpu Europos zoologijos sodai taiko originalius metodus gyvūnams vėsinti. Be seniai naudojamų dušų netoli Paryžiaus esantis sodas baltiesiems lokiams taiko naują metodą: sušaldytų skumbrių "ledinukus".
AFP-BNS
