Galbūt Europos lyderiai nerimauja dėl to, kad kylantis euro kursas gali sustabdyti eksporto skatinamą regiono ekonominį atsigavimą. Tačiau ekspertai sako, jog žalos ekonomikai požymiai yra menki ir įspėja europiečius nepersistengti.
Ekonomistų nuomone, vadovai, besirengiantys šią savaitę Floridoje vyksiančiam Didžiojo septyneto atstovų susitikimui, turėtų nepasiduoti pagundai išpūsti krizę iš neseno valiutų kursų nepastovumo. Nepaisant kai kurių įtakingų verslo lobistų skundų, ekspertai mano, jog bendras neseno nepastovumo poveikis euro zonos ūkiui yra gana nedidelis. Todėl bandymus į juos reaguojant keisti makroekonominę politiką galima vadinti riešutų gliaudymu kūjo pagalba.
Šiuo metu ir euro zonos, ir Jungtinių Valstijų ekonomikos yra santykinai uždaros, mat užsienio prekyba užtikrina vos 10 proc. jų metinių pajamų. Todėl tam, kad ekonomikai kiltų didelių ilgalaikių sunkumų, gali prireikti daug didesnių svyravimų nei maždaug 20 proc. per pastaruosius metus pakitęs dolerio ir keitimo kursas. Taigi, anot ekonomistų, politines priemones reikėtų naudoti tik didesnių ekonominių netolygumų atvejais.
Teigiama, kad šiuo metu intervencijos į valiutų rinką ar nedidelių palūkanų normų pokyčių ilgalaikė nauda yra abejotina. Be to, šie veiksmai esą gali atitraukti vyriausybes, įmones ir vartotojus nuo neatidėliotinų ekonominių reformų, kurios turėtų didesnį ilgalaikį poveikį.
Aukštas euro kursas labiausiai kenkia pramonės sektoriaus eksportuotojams, kurie prekiauja vien už euro zonos ribų. Tačiau tokių eksportuotojų yra gana nedaug, be to, keletas veiksnių sumažina jų patiriamų sunkumų poveikį bendrai ekonominei padėčiai.
Euro zonoje du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuria paslaugų sektorius, ir jo svarba nuolat didėja. Tuo tarpu pramonės sektorius teužtikrina ketvirtadalį BVP, o likusią dalį - nuo valiutų kursų svyravimų apsaugoti sektoriai, tarp jų energetika, žemės ūkis ir statyba.
Reuters-ELTA
