Euro zonos vartotojai abejoja regiono ekonominiu atsigavimu. Italų pasitikėjimą sumažino maisto pramonės milžinės "Parmalat" skandalas ir streikai, tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos vartotojai vangiai lankėsi parduotuvėse.
Pasak valstybės finansuojamos rinkos tyrimų tarnybos ISAE, italus, kuriems nerimą jau kėlė infliacija bei namų ūkių finansinė padėtis, pribloškė prieš pat Kalėdas atskleistas "Parmalat" sukčiavimo skandalas. ISAE teigimu, rekordiškai žemą Italijos vartotojų pasitikėjimo lygį (sausį jis nukrito iki 102,6 punkto) taip pat lėmė transporto darbuotojų streikai.
"Tai - didelį nerimą keliantis pasitikėjimo rodiklis, metantis šešėlį nedrąsiai prasidėjusiam atsigavimui", - sakė "Bear Stearns" Londono skyriaus ekonomistas Deividas Braunas (David Brown).
Niūrius duomenis paskelbė ir didžiausią 12 šalių jungiančios euro zonos ekonomiką turinti Vokietija. Pasak šios šalies Federalinės statistikos tarnybos, 2003-aisiais Vokietijoje jau antrus metus iš eilės mažėjo mažmeniniai pardavimai. Vokietijos mažmenininkai jau vadino 2002-uosius, kai šalies ūkį apėmė recesija, blogiausiais metais nuo Antrojo pasaulinio karo.
Tuo tarpu kaimyninėje Prancūzijoje, pasak šios šalies nacionalinės statistikos tarnybos INSEE, vartotojų išlaidos gruodį pakilo 0,2 proc. (lapkritį jos smarkiai krito). Menkas atsigavimas nustebino ekspertus ir patvirtino nuogąstavimus, jog antros pagal dydį euro zonos ekonomikos rezultatai tebėra gana blankūs.
"Tai labai nuvilia ir patvirtina, kad vartojimas išsikvepia, - teigė "Natexis Banques Populaires" ekonomistas Markas Tuati (Marc Touati). - Deja, vartojimas nebėra varomoji jėga".
Šį mėnesį smuko antros pagal dydį pasaulyje mažmenininkės "Carrefour" akcijų kursas, nes įmonė paskelbė nuviliančius ketvirtojo ketvirčio pardavimų rezultatus.
Pasak M. Tuati, Europos centrinis bankas (ECB) ir politikai perdeda ekonominio atsigavimo mastą. Be to, silpnas atsigavimas neskatina kurti naujų darbo vietų ir nemažina nedarbo, dėl kurio nerimauja namų ūkiai. "Politikų ir už pinigų politiką atsakingų pareigūnų užimta pozicija visiškai neturi ryšio su tikrove, o tai yra labai pavojinga", - įspėjo "Natexis Banques Populaires" ekonomistas.
Euro brangimas JAV dolerio atžvilgiu labai apsunkino eksportą į bendrosios valiutos zonai nepriklausančias šalis. Į šią problemą dėmesį atkreipė Prancūzijos pramonės ministrė Nikolė Fonten (Nicole Fontaine), paraginusi ECB "rimtai imtis" nestabilumo valiutų rinkoje klausimo.
Vis dėlto šią savaitę paskelta "Reuters" apklausa parodė, jog, ekonomistų nuomone, šiemet euro zonos ekonominis augimas sieks 1,8 proc. Šis prieaugis iš dalies siejamas su atsigausiančiu vartojimu.
Be to, ateities perspektyvų vertinimo rodiklis, kurį sausio 9 dieną paskelbė Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, parodė Vokietijoje ir Prancūzijoje laukiantį atsigavimą. Tiesa, Italijos perspektyvų vertinimas pablogėjo. Minėtos trys šalys sukuria apie tris ketvirčius euro zonos bendrojo vidaus produkto.
Didžiąsias euro zonos valstybes taip pat kamuoja nedarbo problema. Prancūzijoje ir Vokietijoje nedarbo lygis viršija Europos Sąjungos vidurkį bei atitinkamai siekia 9,6 ir 10,4 proc.
Reuters-ELTA
