Nepriklausomai nuo valiutų rinkos svyravimų, euras užtikrintai stiprina savo, kaip pasaulinės valiutos, pozicijas. Bazelyje įsikūrusio Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) ekspertai pažymi, kad pagrindiniu euro "varikliu" tapo ir bus kreditavimo organizacijos, ir "euras tampa viena iš pagrindinių valiutų tarpbankinėje rinkoje".
Ataskaitoje, kurią apžvelgia agentūra RBC, pažymima, kad bendri eurais nominuoti pasaulinės bankinės sistemos reikalavimai (sistemos klientų skoliniai įsipareigojimai pagal išduotas paskolas) padidėjo 15 procentų. Dabartinis augimas prilygsta visų 2001 metų rodikliui, tačiau tuo metu tik nedaugelis finansininkų pasirinkdavo eurą, atsižvelgdami į jo kurso kitimo valiutų rinkose dinamiką.
Pastaruoju metu situacija stipriai pasikeitė, tačiau tai neturėjo jokios įtakos bendrai tendencijai. Tai yra euras virsta pasauline valiuta nepriklausomai nuo einamosios situacijos valiutų rinkose. Kol kas aktyviausiai euras užima "teritoriją, kurią atlaisvina" Japonijos ir Šveicarijos valiutos. Jenomis nominuotų reikalavimų apimtys sumenko 11 proc., o Šveicarijos frankais - 7 proc. Kitų valiutų - JAV dolerio ir Didžiosios Britanijos svaro - rodikliai yra teigiami. Svarais nominuotų reikalavimų apimtys paūgėjo visai nežymiai, tuo tarpu JAV doleriais nominuotų reikalavimų apimtys paaugo 6 procentais.
Tačiau dar 2001 metais JAV doleriais nominuotų reikalavimų apimtys pakilo 9 proc. Dėl šio sulėtėjimo eurui pavyko gerokai sustiprinti savo pozicijas bendroje bankinių reikalavimų struktūroje. Per visą euro istoriją jo dalis padidėjo nuo 30 iki 36 proc. JAV dolerio dalis sumenko 1 proc. ir šiuo metu JAV valiutos dalis kredito ištekliuose sudaro 45 procentus.
Pagrindinė "aikštelė", kurioje euras stumia JAV dolerį, yra Europa. Ypač ryškiai ši tendencija pasireiškė sindikuotų paskolų rinkoje. Dar 2001 metais JAV doleriais nominuotų šių paskolų dalis regiono rinkoje sudarė 25 proc., o praėjusiais metais krito iki 10 procentų.
Tačiau TAB ekspertai įsitikinę, kad euro plėtra neapsiriboja vien tik Europos Sąjungos teritorija. Europos valiutai pavyko susilpninti JAV dolerį ir tradicinėse pastarosios valiutos teritorijose - besivystančiose rinkose (nuo 70 iki 60 proc.), taip pat Lotynų Amerikoje.
Simbolinis lūžis vyko ir indėlių - pagrindinių bankinės sistemos įsipareigojimų - rinkoje. Pirmą kartą eurais nominuotų indėlininkių lėšų dalis bendroje indėlių struktūroje viršijo 50 proc. Analitikai pažymi, kad silpsta ir besivystančių rinkų rezidentų - tradicinių "žaliosios" valiutos gerbėjų - "pasipriešinimas". Per pastaruosius metus euro dalis bendroje struktūroje paūgėjo iki 15 procentų.
ELTA