Išvystyta kelių infrastruktūra ir patogūs aplinkkeliai - ypač svarbūs šiuolaikinio miesto urbanistikai. Hidroelektrinės užtvanka prabėganti Kauno pietrytinio aplinkkelio atkarpa toli gražu neatitinka eurostandarto reikalavimų. Specialistai teigia, kad padidėjus automobilių srautui, ši vos dviejų eismo juostų Marijampolės plento vieta nuolat užsikimš.
Iš pradžių šią problemą buvo siūloma išspręsti pastačius naują tiltą per Nemuną, o prieš kelerius metus "Kauno plano" projektuotojų iškelta estakados idėją pamažu įgauna vis realesnį pavidalą. Kauno savivaldybės Statybos skyriaus užsakymu architektas E. Miliūnas jai suteikė architektūrinę išraišką.
Anot "Kauno plano" architekto G. Šinkūno, estakados statyba būtų pigesnė nei tilto, leistų panaudoti esamą kelių infrastruktūrą ir nesikirstų su gamtinio draustinio reikalavimais. Realizavus šį sumanymą, viena kryptimi eismas vyktų atnaujintu esamu keliu, o į priešingą pusę automobiliai važiuotų apie pusės kilometro ilgio kolektoriumi. "Toks statinys nepažeis užtvankos konstrukcijos ir važiuojantiems atvers Kauno marių bei Nemuno slėnio vaizdus, nes jo svoris bus pasiskirstęs tolygiai, o šonai - ažūriški", - "Statybų pilotui" pažymėjo G. Šinkūnas.
Pasak specialisto, Kauno pietrytinis aplinkkelis yra Europos kelių tinklo dalis, todėl estakada bus statoma ne vien iš miesto lėšų.
“Statybų pilotas”
