Estai kaupia cukrų, nes baiminasi, jog gegužės 1 dieną, kai šalis taps visaverte Europos Sąjungos (ES) nare, cukraus kainos išaugs du kartus.
"Cukraus karštinė" primena TSRS griuvimo laikus, kai maisto prekių deficitas vertė žmones kaupti atsargas. 2003 metų lapkritį estai nupirko 12 tonų cukraus, o tai yra tris kartus daugiau nei per tą patį 2002 metų laikotarpį.
"Cukraus karštinės" priežastis paprasta: kilogramas cukraus dabar kainuoja 0,4 euro, o po įstojimo į ES jo kaina išaugs iki 0,7-0,9 euro už kilogramą.
"Dabar žmonės dažnai perka didelius kiekius cukraus. Tai lyg gripas: pamatę, kad kiti perka daugiau, jie elgiasi panašiai",- sakė Tiiu Magi (Tyu Magis), "Makros" didmeninės prekybos tinklo vadybininkas.
Tačiau estai parduotuvėse šluoja ne tik cukrų.
"Nors labiausiai pastebima "cukraus karštinė", neįprastai išaugusios paklausos prekių sąrašas ilgas",- sakė Estijos žemės ūkio ministerijos prekybos departamento direktorė Ene Maadvere (Enė Madvere).
2003 metų paskutinį ketvirtį estai įsivežė pusantro karto daugiau sviesto, nei per tą patį 2002 metų laikotarpį.
Vienas dalykas, kurį estai labai mėgsta ir kurio neįmanoma kaupti, yra bananai. Importuotojai baiminasi, kad po įstojimo į ES bananų kainos išaugs dvigubai, nes ES galioja bananų įvežimo kvotų sistema, kuri palanki didelėms bendrovėms, todėl, manoma, Estijos rinką užplūs bananai iš Suomijos.
"Suomijoje kilogramas bananų kainuoja vieną eurą, o Estijoje tik 60 euro centų. Jei Estijos bendrovės negaus kvotų, kainos pakils, į rinką įsiverš Suomijos bendrovės",- sakė bananų importo lyderės Estijoje bendrovės "AS Rigual" atstovė Annika Tuul (Anika Tūl).
E.Maadvere mano, jog lieka tik spėlioti, koks bus ekonominis efektas, kai Estija taps viena iš 10 naujų ES narių ir įsijungs į 450 milijonų gyventojų rinką.
"Mes žengiame į visiškai naują ekonominę erdvę, sunku prognozuoti kaip pasikeis kainos. Suprantama, bus bendrovių, kurios dėl neefektyvaus darbo bus priverstos užsidaryti. Rinka nuspręs kam išlikti",- sakė ji.
Ironiška, bet Estijos "cukraus karštinė" gali "supykdyti" Briuselį, nes pagal pasirašytas sutartis Estija įsipareigojo papildomai nekaupti prekių. Jei Estija neišpildys šio reikalavimo, jai gresia 32 milijonų eurų bauda, kuri bus išskaičiuota iš ES finansinės paramos.
Estijos vyriausybė svarsto įstatymo projektą numatantį, jog nenatūraliai dideles prekių atsargas kaupiantys individai nuo gegužės 1 dienos būtų papildomai apmokestinti.
BNS
