Naujos prekybos akcijomis taisyklės, kurioms pritarė Europos Parlamentas, gerokai pakeis regiono biržų veiklą. Investuotojams atsivers daugiau pasirinkimo galimybių ir bus šalinamos konkurencinės kliūtys.
Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidžiamoji institucija patvirtino peržiūrėtą dešimtmečio senumo investicinių paslaugų direktyvą, kuri nuo 2006 metų finansų rinkose lems keletą svarbių naujovių. Direktyva yra laikoma ES kuriamos bendros finansų rinkos kertiniu akmeniu.
Kai Europos Komisija pasiūlė direktyvą persvarstyti, finansų rinkose iškart kilo ginčų, nes dokumentas reglamentuos būsimos investicinių bendrovių ir biržų konkurencijos būdus. Tiesa, Parlemento patvirtintas variantas sušvelnino daugelį prieštaravimų, padarydamas įspūdį ir biržoms, ir investiciniams bankams. Parlamento patvirtintai formuluotei dar turės pritarti valstybės narės, kurios taip pat turi nuogąstavimų dėl tam tikrų direktyvos nuostatų.
"Tai - gana gera (finansų sektoriaus) liberalizavimo priemonė, suteikianti teisę dalyvauti kitos šalies rinkoje ir tiesiogiai užsiimti investicine veikla", - sakė vieno investicinio banko atstovas.
Pasak sektoriaus ekspertų, atnaujinta direktyva pareikalaus iš finansinių paslaugų centrų, biržų, bankų ir finansų maklerių daugiau pastangų, nes valstybės narės nebegalės saugoti savo rinkų priežiūros taisyklių sienomis, iki šiol neleisdavusiomis įsitvirtinti užsienio finansų tarpininkams.
"Sustiprės konkurencija silpnesnėms biržoms, - sakė vienos biržos atstovas. -Tai gali paskatinti sektoriaus konsolidaciją. Ji (direktyva) sukuria sąlygas europinei (finansų) rinkai, tačiau kol kas neaišku, ar tai įvyks".
Svarbiausias direktyvos pasiūlytas pakeitimas yra vadinamosios koncentracijos taisyklės atsisakymas. Ši taisyklė leisdavo šalims reikalauti, kad prekyba akcijomis vyktų tik vertybinių popierių biržose.
Koncentracijos taisyklės atsisakyta po to, kai didžiausios Europos biržos, tokios kaip Londono vertybinių popierių birža (LSE), "Deutsche Boerse" ar "Euronext", iš valstybinių organizacijų virto listinguojamomis komercinėmis bendrovėmis, panašiomis į bankus ir finansų maklerio įmones.
Prekyba akcijomis apeinant biržas yra įprastas reiškinys Londone ir iš dalies Vokietijoje, tačiau tokia veikla tebėra uždrausta Nyderlanduose, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse, taikančiose koncentracijos taisyklę.
Nuo šiol finansų maklerio įmonės galės pačios prekiauti akcijomis, tad dalis šios vidine prekyba vadinamos veiklos persikels iš Didžiosios Britanijos į Nyderlandus, Prancūziją ar Italiją. Šiose šalyse taip pat gali maždaug 30 proc. sumažėti biržų apyvarta, nes dalis prekybos akcijomis jas paprasčiausiai aplenks. Pavyzdžiui, Londone per LSE pateikiami 65 proc. akcijų užsakymų.
Vis dėlto sumažėjusių prekybos apimčių nuostolius biržoms turėtų kompensuoti finansų maklerių įmokos už naudojimąsi biržomis pranešti apie ne jose vykdomus savo sandorius. Pastarojo pranešimo apie įvykusį sandorį reikalauja naujoji direktyva, kuri tokiu būdu siekia užtikrinti skaidrumą. Šis reikalavimas yra didžiulė naujovė Vokietijos rinkos dalyviams, nes iki šiol jiems buvo leista užsiimti vidine prekyba, tačiau apie sandorius pranešti nereikėjo.
Nors koncentracijos taisyklės ir atsisakyta, vidinei prekybai bus taikoma griežta priežiūra. Finansų makleriai privalės skelbti akcijų įsigijimo paraiškas ir siūlomas kainas, kad su jomis galėtų susipažinti visi finansų rinkos dalyviai. Tik tokiu būdu bus leista sudaryti "standartinį" sandorį. "Standartinio" sandorio dydį nustatys rinkos priežiūros tarnybos, tačiau jau dabar žinoma, kad nuostata turėtų būti taikoma mažesniems susitarimams ir nekenkti stambiam instituciniam verslui. Londone didžiąją dalį vidinės prekybos apyvartos sudaro stambūs institucinių klientų užsakymai.
Daugelis finansų maklerio įmonių gali mažmenine vidine prekyba ir neužsiimti, nes tai bus pernelyg sudėtinga. Kai kurie investiciniai bankai teigia, jog naujosios skaidrumo taisyklės, reglamentuojančios iki sandorio sudarymo skelbiamus duomenis, faktiškai reiškia mažmeninių užsakymų rinkoje pritaikytą koncentracijos taisyklę ir turėtų sustiprinti biržų pozicijas.
Naujoji direktyva galios ir dešimtyje būsimųjų ES narių, kurios prie Sąjungos prisijungs 2004 metų gegužę, tarp jų ir Lietuvoje. Tačiau, pasak sektoriaus atstovų, taisyklių veiksmingumas priklausys nuo jų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, išsikovojus nuolaidų, nebuvo taikomos kai kurios ankstesnės direktyvos nuostatos. Vis dėlto šį kartą apeiti skaidrumo reikalavimus bus sudėtingiau.
“Reuters”-ELTA
