Jūs galvojate - tingystė yra pastovi ir nekintanti vertybė? Manote, kad tai primityvus nieko neveikimas? Nurimkit. Tinginiauti reikia mokėti, o kiekvienas mokslas turi savo struktūrą.
Yra trys tinginystės mokslo pakopos:
- jūs neturite jokio darbo, ir, savaime suprantama, nedirbate. Tai - tiesiog sėkmė, nes jūs legaliai negalite dirbti, nes - neturite objekto. Šį nieko nedarymą tik su didelėm išlygom galima pavadinti tinginiavimu.
- turite šiokį tokį darbelį, beveik neterminuotą, bet jūs jo nedarote. Šią būseną vadinu meistriška, nes atsiranda keli tinginystę lydintis reiškiniai - neramumas bei sąžinės graužimas. Jūs vis tiek didvyriškai nieko nedirbate, bet jaučiate psichologinį diskomfortą.
- gavote puikiai apmokamą, terminuotą užsakymą. Jį reikia padaryti per dvi dienas, bet jūs, kadangi esate puikus profesionalas, užduotį suskaičiuojate, parašote ar suprogramuojate per keturias valandas. Jei pavėluosite, jūsų laukia didelės finansinės sankcijos, bendradarbių panieka ir gimtosios firmos bankrotas. Bet vis tiek nieko nedarote, o kai iki termino pabaigos dar lieka penkios valandos, t.y. dar galima, naktį pasėdėjus, viską padaryti, pradedate galvoti apie išsisukinėjimo tekstą. Tai - tinginiavimo akrobatika, vaikščiojimas ant bedugnės krašto, pasiekiamas tik talentingiausiems ir dvasiškai stipriausiems tinginiams.
Taigi, nors tai skamba paradoksaliai, tinginiavimas yra darbas. Ne oblomoviškas gulinėjimas (arba - miegojimas, televizoriaus žiūrėjimas, valgymas ir pan.), o skausmingas ir sekinantis galvojimas kaip išvengti darbo ir likti nenubaustam. Darant viską, išskyrus tai, kas priartina neatidėliotino darbo pabaigą. Bet ir ne demonstratyviai nedirbant.Ypač tai aktualu rašytojams. Ypač tiems, kurie rašo mokslinius darbą.
Maloniausia ir aristokratiškiausia tokio tinginiavimo forma yra ruošimasis darbui. Tam reikia galų gale susitvarkyti savo bibliotekos bilietą. Tai padarius - užsisakyti pagrindines knygas, t.v. šaltinius. Juos perskaičius ir padarius galybę kopijų bei išrašų, verta patikrinti šaltinių bibliografiją - juk norint atlikti darbą, reikia žinoti visą kontekstą, ar ne? Vėliau internete privalu rasti naujausią informaciją apie tiriamą objektą. Gal net "amazon.com" knygyne užsisakyti kelias knygas, ir savaitę jų su džiugiu nekantrumu laukti. Jas perskaičius, artėja maloniausias tinginiavimo procesas - visą turimą informaciją - prirašytus "Soennecken" bloknotus, žurnalų kopijas, greitas, bet labiai šmaikščias mintis, šaltinių sąrašus - surūšiuoti ir sutvarkyti. Pagal svarbą, įdomumą, naudingumą kitam darbui. Tam reikės sukurti rūšiavimo sistemą, nusipirkti spalvotų flomasterių, lipdukų, aplankų, dėžučių kortelėms ir galybės “folderių” kompiuteryje. Tai gali užtrukti kelis malonius metus. Kas toliau? Meistras žinos ką toliau daryti.
Ši patirtis pravers ir ne intelektiniam tinginiavimui: prieš remontą verta ilgai aptarti galimus būsto planavimo pakeitimus, juos eskizuoti, pirkti gražius, naujus ir patogius įrankius, visa tai sandėliuoti, dar vieną dieną galima nedirbti, sumuojant išlaidas ir džiaugiantis savo taupumu, kad pavyks taip pigiai viską padaryti.
Kontoros taip pat labai palankios produktyviam tinginiavimui. Tarkim, šefas liepė paskambinti ir kažko (jūsų nuomone, labai kvailo ir beprasmiško) paklausti. Paskambinti į Latviją. Jei užduotį vykdysite iš karto, jūs nevertas tinginio vardo. Iš pradžių reikia užsirašyti telefono numerį. Pieštuku. Po to jį apvedžioti rašikliu. Šiek tiek pagalvojus nuspręsti, kad numerį verta įtraukti į duomenų bazę. Tai padarius, paskambinti šefui, pranešti apie duombazės papildymą ir dar kartą patikslinti numerį. Tuomet reikia skambinti informacijai ir teirautis koks yra Latvijos kodas. Sužinojus, patikrinti ar jis teisingai skelbiamas internete. Surasti duomenų bazėje ką tik padarytą įrašą ir papildyti kodo skaičiais. Išsivirti kavos ir su kolegomis aptarti, kaip geriau suorganizuoti skambinimo į užsienį sistemą. Atsiminti visas pasakytas mintis, jas užsirašyti ir nedelsiant išspausdinti. Su šiuo popieriaus lapu reikia eiti pas skyriaus vadovą ir sutarti dėl būsimo posėdžio šioms problemoms aptarti. Grįžus jums teks pranešti apie tai, kad visiškai nusivarėte nuo kojų, ir paprašyti geriausio kontoros draugo paslaugos – paskambinti į Latviją.
Žinoma, tokio tipo tinginiavimas mažiau išrankiems darbuotojams gal ir per intensyvus - jiems yra universalus veiksmo receptas - reikia užrašyti ant vienos kortelės abiejų pusių frazę "žiūrėk kitą pusę". Ją vartyti, ir vis nustebti parašytos naujienos šviežumu galima visas 8 darbo valandas, ir darbą nusinešti į namus.
Bet šitaip rizikuojama tapti senos istorijos herojumi:- Kur dirbi?- Niekur!- Ką veiki?- Nieko!- Kaip sekasi?- Gerai, bet konkurentų daug!
