“Švietimo ministerijos progresyvių programų diegimo Skyriui
Paraiška
Aš nerašysiu apie akivaizdžius dalykus. Nerašysiu apie internetizaciją, failų siuntimus ar apie prekyvietę kompaktinėmis plokštelėmis buvusiame kino teatre. Apyvartos ten didžiulės. Pagrindiniai pirkėjai ir daunlaudintojai - vaikai ir paaugliai. Manote kad jie perka ar siunčiasi naudingas piratines plokšteles - virtualius geografijos atlasus, enciklopedijas, geometrijos formulių ir uždavinynų rinkinius?
Man net nereikia į šį retorinį klausimą melodramatiškai atsakyti “Ne!”. Nes mes – aš ir Skyrius - puikiai žinome, kad vaikai ten perka žaidimus. Ir kuo toliau, tuo šis procesas tampa intensyvesniu – kai kompiuterius tuoj pradės dalinti veltui, tėvai net nebesvarsto kas geriau: ar pavojinga snieglentė, ar intelektualus ir saugus kompiuteris. Pastarasis laimi visuomet. Ir dar vienas pseudo klausimas. Ar turguose yra lietuviški žaidimai? Na, bet kaip žadėjau, apie visa tai aš nerašysiu, nes argumentacinė paraiškos dalis baigta.
Nes jau yra tam tikras produktas, ir siūlau ties juo ir koncentruotis. Tai naujas lietuviškas edukacinis kompiuterinis žaidimas, skirtas lietuvių klasiko Jono Biliūno 125-osioms gimimo metams. Į priekaištą, kad jubiliejus buvo pernai, atsakysiu šitaip – geri daiktai greitai nesidaro. Taigi, kūrėjai, programuotojų ir dizainerių firma “Dūmai” siužetui panaudojo J. Biliūno apsakymų bei apysakų motyvus. Dėl šių kelių faktorių – jubiliejus, klasikas, literatūra – paraišką adresuojam Švietimo ministerijai.
Kaip žinote (o jus aš mačiau tuose turgeliuose, todėl drąsiai ir teigiu - “žinote”) kompiuteriniai žaidimai turi kelis sudėtingumo lygius. “Dūmų” sugalvotame variante lengviausias arba pirmasis lygis vadinasi “Kliudžiau”. Tai lyg ir vaidmenų žaidimas.
Paspaudžius klavišą “Tab” atsiranda pirkios planas. Žaidėjui ( produktas skirtas 8 - 11 m. vaikams) reikia turėti elementariausias etnografines žinias ir atkurti teisingą aukštaitišką trobą. Teisingai sustačius plano elementus, reikia surasti lanką ir išeiti į lauką. Išorėje lokalizuoti katės vietą. Tuomet prasideda šaudymo žaidimas. Pirmas šūvis į didelę katę, po kiekvieno bandymo žvėrelis vis mažėja. Sėkmingi pataikymai sumuojami. Jie svarbūs, nes duoda žaidėjui geresnes galimybes kitame lygyje, kuris vadinasi - “Brisiaus galas”.
Į ji patekti galima tik atsakius į kelis klausimus - ar griaužė šaulį-berniuką sąžinė, kuo jis norėjo būti ir pan. Tai panašu į egzaminą arba buvusių užduočių kartojimą. Jas sėkmingai įveikus, vaikai patenka lyg ir į suaugusių pasaulį, nes gauna šautuvą, ir problemas tenka spręsti sudėtingesnes. Šiame lygyje reikės bendrauti su Brisiumi, ir atvirkščiai, teisingai prisiminti šuns replikas šeimininkui ir apmąstymus. Tas bendravimas yra testų pavidalu - reikia paženklinti teisingą atsakymą. Tik atsakius į visus klausimus (žemiausias slenkstis - 70 proc.) gaunama teisė šauti į Brisių. Kuo blogesni atsakymai, tuo sunkesnės šūvio sąlygos - pvz. kartais monitorių aptraukia drėgnas rūkas. Tai reiškia, kad Brisiaus šeimininkas per ašaras nieko nemato. Aš, tiesa, senokai skaičiau Biliūną, ir jau neatsimenu, ar tikrai tas šaulys buvo toks jautrus?
Galų gale nušovus šunį - tam tikromis žaidimo aplinkybėmis jis gana vikriai laksto ir net įkanda - patenkama į sudėtingiausią “Laimės žiburio” lygį. Tai - strateginė viso žaidimo puošmena. Prologe reikia teisingai pasirinkti kelionės tikslą, įdėmiai išnagrinėti pabaisų charakteristikas ir atsiminti maršrutą. Jo, neteisingai padarius žingsnį, ir, pavirtus akmeniu, išsaugoti negalima. Todėl vaikui tai yra koncentracijos ir miklumo išbandymas. Taip pat - raštingumo. Lipant į kalną žaidėjai turi rinkti visas raides, kurios mėtosi ant kalno šlaito. Taip, aš žinau, jog klasiko apysakoje jokių raidžių nebuvo, bet kompiuteristai šį triuką sukūrė vardan papildomo edukacinio elemento ir didaktikos. Iš rastų raidžių reikia sudėti kelis žodžius-raktus. Padarius tai teisingai, žaidimas laimimas. Atgyja katė, Brisius, pabaisos, Brisiaus šeimininkas, vaikas-indėnas ir sušoka nugalėtojų pasiutpolkę. Pasiutpolkė yra prizas.
Suprantu, kad trumpas siužeto atpasakojimas nėra labai įtaigus, bet šis žaidimas yra geras ir tinkamas vidurinėms mokykloms. Aš sunkiai jį įveikiau. Ir pirštai nebemiklūs, ir Biliūną pamiršau. Jaunesni kolegos pamiršę tik Biliūną. Aš manau, kad tai vienintelė reali galimybė mažamečiams banditams priminti lietuvišką literatūrą. Jei “Dūmų” produkciją nupirksite, jie pagamins ir lenktynes pagal R. Lankausko “Kelią”, vaidmenų žaidimą su religijos terminų žodynu “Altorių šešėlyje”, nesudėtingą kortų žaidimą “Vilniaus pokeris”. Reikalauju ir prašau pozityvaus sprendimo”.
