Svečiose šalyse emigranto dalią patyrę lietuviai vis dažniau ima įžvelgti šviesesnę ateitį ir Lietuvoje. Vis daugiau laimės kitur neradusių žmonių ryžtasi grįžti namo. Užsienyje įsitvirtinti dabar gerokai sunkiau nei prieš keletą metų. Be to, vidutinis uždarbis neatitiko jų svajonių, nors ir padėjo pagerinti buitį. Nemažai į gimtąją šalį grįžtančių žmonių ima suprasti, jog investuoti geriausiai yra čia, Lietuvoje. Apie tai rašo uostamiesčio dienraštis "Klaipėda".
Ieško naujų rinkų
Klaipėdoje yra 11 agentūrų, kurioms suteikta licencija įdarbinti žmones užsienyje. Tačiau paaiškėjo, kad vienos agentūros jau nutraukė veiklą, kitos dairosi naujų rinkų, o per dar veikiančias išvyksta vos keletas klaipėdiečių per mėnesį. Prieš 2 metus agentūros į užsienį išsiųsdavo net po 60 žmonių. Daugelis į Airiją ar Angliją nukanka ir be agentūrų: pas gimines, artimuosius, draugus ar bent pažįstamus. Tačiau nemažai ir grįžta. "Nėra taisyklių - kiek žmonių, tiek situacijų, - teigė vienas buvusių emigrantų. - Viskas priklauso nuo to, kaip tau pasiseka. Bet jei uždirbi vidutiniškai 2000 eurų per mėnesį, anksčiau ar vėliau tenka apsispręsti. Airijoje tiek uždirbdamas gali puikiai pragyventi, net atostogoms Maljorkoje liks. Darbdavys nevers tavęs dirbti po darbo arba už viršvalandžius sumokės dvigubai. Drabužiai - pigūs. Maisto kainos panašios kaip Lietuvoje. Jei esi vienas, gali su draugais nuomotis namą ar butą. Geresniame rajone tai atsieis apie 1300 eurų per mėnesį. Gyvenant kartu su draugais - po 300-400 eurų. Gali sutaupyti. Tačiau jei atsivežtum šeimą, vaikus, išlaidų padaugėtų. Todėl ir naudingiau tuos kelerius metus dirbti, taupyti, grįžti ir investuoti čia". Taip ir elgiasi nemažai išvykusiųjų.
Uždirba tik minimumą
Pasak sugrįžusių, dabar Airijoje ir Anglijoje įsitvirtinti daug sunkiau. Lietuvos piliečiams tenka atlaikyti daug didesnę konkurenciją su masiškai plūstelėjusiais lenkais, ukrainiečiais. Tenka ne tik konkuruoti, prisitaikyti naujoje šalyje, paisyti naujos aplinkos, bet ir nepatekti į darbo tarpininkų ar net reketo pinkles. Ypač sunku tiems, kurie nemoka tos šalies kalbos. Juos apgaudinėja visi - tenka daugiau mokėti už butą, nuo jų plėšia didesnius procentus už įdarbinimą.
"Nekvalifikuoti ir anglų kalbos nemokantys žmonės gali tikėtis dirbti už minimumą - 5,35 svaro (apie 27 Lt) už valandą", - sakė įdarbinimo užsienyje agentūros "Excelsitas" vyresnioji konsultantė Jelena Riazanova. Dirbti tenka daug ir sunkiai, nes už durų stovi lenkai, pasiryžę dirbti už perpus mažesnį užmokestį. Dabar reikia tik specialistų, tikino J.Riazanova. Labiausiai pageidaujama inžinierių. Atlyginimai iki 10 000 litų per mėnesį siūlomi vilkikų vairuotojams, mūrininkams. Nemenkos ir suvirintojų, dailidžių, šaltkalvių algos - nuo 7 iki 9 svarų (nuo 35 iki 45 litų) už valandą.
Pinigų maišai nelaukia
Prasimušti užsienyje pasiseka nedaugeliui. Nors yra ir stulbinančią karjerą padariusių. Teigiama, kad labiausiai pasisekė pirmiesiems - prieš septynerius ir daugiau metų atvykusiems į Airiją. Tai daugiausiai buvo bedarbiai iš Lietuvoje bankrutavusių didžiųjų įmonių. Vėliau į užsienį bėgo nesėkmingai savo privačią veiklą pradėję smulkieji verslininkai. Paskutinioji ir dabartinė emigracijos banga - tai besistengiantieji išsimokėti būsto kreditus. "Užsienyje pinigų maišas nelaukia. Visa tai - pasakos", - teigė užsienyje klaipėdiečius įdarbinančios agentūros "Darbo partnerių grupė" vadovas Vytautas Petrulis. Pasak jo, šiandien gaunantys 1000 - 2000. litų algos žmonės turėtų gerai pagalvoti, ar verta emigruoti ir koks darbas bei gyvenimas jų laukia ten. Ypač jei nemoki kalbos ir neturi specialybės.
