Vilniaus savivaldybės kolegijos sprendimas įsigyti autoriaus Sauliaus Vaitekūno įvertintą 200 tūkstančių litų skulptūrinį objektą “Chronos” už 75 tūkst. litų (Vilniaus valdžią sugundė skandalinga skulptūra. “Sostinė/Lietuvos rytas”, 2004 m.liepos 16 d.) įdomus, mat fiksuoja meno kūrinio ekonominę vertę - kainą. Kadangi mūsų aplinkoje tai retas nutikimas, maga pasiaiškinti, ką byloja šie skaičiai.
Pastebimas politikų dėmesys šiuolaikinei kultūrai - ne tik mūsų ekonomikos dinamiškumo, bet ir pamažu atsirandančio modernios visuomenės įvaizdžio formavimo požymis. Prisiminkime naujos Vilniaus savivaldybės pastato atidarymą lydėjusį “Didžiosios galerijos” projektą, kuriame ir buvo pristatyta įsigyta numatoma skulptūra dėl vienprasmiško formos asociatyvumo sulaukusi perdėto žurnalistų dėmesio. Renginyje būsimieji pastato šeimininkai svarstė galimybę, pabrėždami tolerantiškumą ir atvirumą kūrybinei modernybei, pristatyti naujausius miesto menininkų kūrinius.
Tačiau grįžkime prie skaičių ir sutelkime dėmesį ne į įsigytojo kūrinio formos vertinimą, o į jo vertę. Ją reguliuoja rinka. Meno rinkos objektas - kūrinys. Jos dinamikai įtaką daro ekonominis aplinkos stabilumas, vartotojų perkamoji galia, sociokultūrinės tradicijos, na ir, žinoma, autoriaus kūrybinė šlovė (biografija). Kur, kada, kaip dažnai jisai pristato savo darbus namuose ir svetur, kas (muziejus, institucija, privatus asmuo) ir už kiek yra įsigijęs jo kūrinių, kokiose šalyse jie eksponuojami viešumoje. Susiejus aplinkos ekonominį stabilumą ir menininko šlovę sudaromas sandoris ir įsigytas meno kūrinys tampa ilgalaikės investicijos objektu, kurio ilgalaikę grąžą lemia sprendimą priėmusiųjų profesinis įžvalgumas. Dažniausiai deramasi ne su menininku, o su jam atstovaujančiomis galerijomis arba privačiais agentais. O nustatant kainas gretinamos ankstesnių meno mugėse, aukcionuose įvykusių sandorių vertės.
Margame madų ir skonių pasaulyje, vengdami tapti manipuliacijų aukomis, privatūs meno mėgėjai ar investuojančios į kūrinį institucijos sprendimo teisę dalijasi su meno ekspertais ir konsultantais. Puikią šiuolaikinio britų meno kolekciją turinčio Londono skyriaus “DoicheBank” konsultantų tarybos nariai - Nacionalinės galerijos, “Sotheby” aukcionų direktoriai. Banko erdvėje greta eksponuojamų kūrinių ant suolelių išdėlioti autorių kūrybą pristatantys leidiniai, skeptikui ar kitą raiškos kryptį išpažįstančiam lankytojui patvirtinantys regimo objekto vertę. Bendrąją schemą papildo kiekvienoje šalyje galiojantys įstatymai, reguliuojantys viešuosius pirkimus.
Pas mus vidinė šiuolaikinio meno rinka dinamiškumu smarkiai atsilieka nuo didžiųjų prekybos centrų apyvartos. Jos vangumo priežastis - atskiros apžvalgos tema. Grįžtant prie skaičių kalbos galima patikslinti, kad 200 tūkstančių litų, suma kuria autorius Saulius Vaitekūnas įvertino savo kūrinį “Chronos”, prilygsta tai, kurią pernai po dešimtmečio pertraukos Kultūros ministerija skyrė M. K. Čiurlionio ir Lietuvos dailės muziejui įsigyti paskutinio XX a. dešimtmečio lietuvių menininkų darbams (abiem po 100 000 Lt). Formuodamas būsimos Nacionalinės galerijos kolekcijos apmatus už minėtą sumą Lietuvos dailės muziejus įsigijo Lino Jablonskio, Gintaro Makarevičiaus, Deimanto Narkevičiaus, Mindaugo Navako, Eglės Rakauskaitė, Remigijaus Mikalojaus Šalkausko, Treigio, Artūro Valiaugos kūrinius, eksponuotus namuose ir svetur (tarptautinėse parodose). Akivaizdu, kad priimant Vilniaus miesto savivaldybės kolegijos sprendimą įsigyti S. Vaitekūno kūrinį “Chronos” už 75 tūkst. litų (3/4 100 000 Lt) nacionalinių meno muziejų konsultantai nedalyvavo.
