Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dar pernai Kauno apygardos teismo teisėjo A. Paštuolio paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio garliaviškiui Aidui Alonderiui (31 m.) vykdymas šiuo metu sustabdytas - tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo skundams pasiekus Aukščiausiąjį Teismą, byla grąžinta atgal į Lietuvos apeliacinį teismą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Konfliktas privačioje valdoje
Vieną 2001-ųjų rudens dieną į Garliavoje, Vienybės gatvėje, esantį privatų namą atvyko Kauno rajono elektros tinklų darbuotojai A. Masaitis (elektros montuotojas) ir R. Antčakas (vairuotojas) planine tvarka pakeisti elektros skaitiklį. Padarę ką reikia vyrai išvyko. Netrukus pastebėjęs, kad po elektrikų apsilankymo pirmajame namo aukšte pradingo elektra, tuo laiku namie buvęs Aidas Alonderis sėdo į automobilį ir nuskubėjo meistrams pavymui. Elektros tinklų atstovai sugrįžo į namą, tačiau, anot A. Alonderio, pareiškė, kad jiems nepriklauso šalinti gedimus.
- Tada paprašiau, kad jie parodytų tarnybinius pažymėjimus - norėjau sužinoti, kokie darbuotojai atsisako šalinti gedimą, - vėliau prisimins A. Alonderis. - Užuot tai padaręs, vienas iš jų, Ramūnas Antčakas (vyriškio pavardę Aidas Alonderis sužinojo vėliau - V. G.), labai supyko ir ėmė svaidytis necenzūriniais žodžiais. Galiausiai tas vyriškis atsistojo prieš mane kaip boksininkas ir ėmė grasinti, kad su manimi susidoros.
Aidui Alonderiui labai nepatiko toks Elektros tinklų atstovo elgesys (kad abu šie vyrai kivirčijosi, patvirtino girdėjęs ir elektros gedimo tuo metu ieškojęs elektrikas A. Masaitis, tiesa, šis vyriškis neatsiminė, ar konfliktuojančios pusės svaidėsi ir necenzūriniais žodžiais). Įsižeidęs A. Alonderis sakė paprašęs, kad nekultūringai besielgiantis elektrikas išeitų lauk iš privataus namo. Lauke, dar belipant verandos laipteliais žemyn, R. Antčakas, anot A. Alonderio, staiga atsisuko ir smogė pastarajam kumščiu į smilkinį, po to spyrė į pilvą (tai tvirtina mačiusi A. Alonderio žmona). Ir, kaip pasirodė A. Alonderiui, ruošėsi pulti vėl. Šokiruotas tokio elektriko elgesio bei dėl patirto smurto šiek tiek aptemus sąmonei Aidas Alonderis sakė net nepajutęs, kaip pastvėręs šalimais stovėjusią beisbolo lazdą (prieš keletą dienų šį "suvenyrą" kartu su žaidimo kamuoliuku pažįstamas esą atvežęs iš užsienio) ir sudavęs ja R. Antčakui per galvą.
Nuo stipraus smūgio R. Antčakas parkrito ant žemės ir iškart prarado sąmonę. Persigandęs dėl to, kas per kelias akimirkas įvyko, Aidas Alonderis, padedant tuo laiku svečiuose buvusiam žmonos giminaičiui V. Paulauskui, įkėlė R. Antčaką į automobilį ir nuvežė į Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centrą. Įtarus sunkią galvos traumą, tą pačią dieną nukentėjėlis buvo nuvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos skyrių, tačiau po trijų savaičių mirė. R. Antčako mirties priežastimi teismo medicinos ekspertas įvardijo sunkią galvos smegenų traumą.
Nukentėjusiajam mirus, Aidui Alonderiui prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl tyčinio nužudymo. Šią bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Aidas Alonderis padarė nusikaltimą peržengdamas būtinosios ginties ribas (teisiamojo gynyba esą neatitikusi kėsinimosi pobūdžio) ir, pritaikęs atsakomybę švelninantį BK straipsnį (teisiamasis charakterizuojamas itin teigiamai, anksčiau neteistas), A. Alonderį nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Nuosprendį apskundė abi pusės
Šį nuosprendį apskundė ir nukentėjusiosiomis byloje pripažintos Ramūno Antčako motina Hana Antčakienė bei žmona Rasa, ir pats nuteistasis. Anot H. Antčakienės, tardymo ir teisminio nagrinėjimo metu Aidas Alonderis, kaip ir įvykio liudininkė jo žmona bei kiti asmenys (iš teisiamojo pusės), esą davę prieštaringus parodymus, visomis išgalėmis siekdami sušvelninti teisiamojo atsakomybę už sunkų nusikaltimą. Todėl byla turinti būti nagrinėjama iš naujo, A. Alonderiui paskirta griežtesnė bausmė.
H. Antčakienės giliu įsitikinimu, sūnus gal ir galėjo mestelėti A. Alonderiui kokį negražų žodį, bet muštis - niekada. Jis esą buvęs ramaus, nekonfliktiško būdo, nelinkęs ginčų spręsti jėga.
O štai nuteistasis Aidas Alonderis savo skunde paprašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį - nuosprendį. A. Alonderio įsitikinimu, jo veiksmus nulėmė R. Antčako neteisėto elgesio sukeltas staigus ir didelis susijaudinimas. Tai, kad Elektros tinklų darbuotojas privačioje valdoje prieš vieną iš jos gyventojų staiga griebėsi smurtinių veiksmų, A. Alonderį bei kitus tuo metu namuose buvusius asmenis tiesiog šokiravę, o po ranka pasitaikiusią beisbolo lazdą nuteistasis esą griebęs vien dėl per didelio sumišimo, kurį sukėlė netikėtas Ramūno Antčako elgesys (smūgiai).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė visus skundus. Nutartyje konstatuojama, jog "baudžiamieji įstatymai leidžia asmeniui ginti save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos". Teismo manymu, ta aplinkybė, kad A. Alonderis po R. Antčako pavartoto smurto paėmė metalinę beisbolo lazdą ir, R. Antčakui pasiruošus vėl pulti, ja sudavė šiam per galvą, savaime dar esą nereiškia, kad A. Alonderis turėjo tikslą ir ruošėsi jį nužudyti. Kita vertus, įstatymas esą neriboja naudojamų priemonių gyvybei (nuo pavojingo kėsinimosi asmeniui net suteikiama teisė įsigyti ginklą) - ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis. Teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. Alonderis turėjo priežasčių gintis. Tačiau aiškus gynybos ir nukentėjusiojo pavartoto fizinio smurto neatitikimas jo yra ne kas kita, kaip būtinosios ginties ribų peržengimas (mat besikėsinančiajam buvo padaryta kur kas didesnė žala, smurtiniams veiksmams atremti A. Alonderis panaudojo tokias priemones, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos).
Tokia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi liko nepatenkintos abi pusės. Byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuris, kaip minėta straipsnio pradžioje, šią nutartį panaikino ir bylą sugrąžino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
