Antanas ALIŠAUSKAS
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai per tris šių metų mėnesius surado 27,5 milijono litų nuslėptų mokesčių, išaiškino 183 nusikaltimus. 52 procentus išaiškintų finansinių nusikaltimų sudarė apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas. Per tris mėnesius FNTT skyriuose iškelta 130 baudžiamųjų bylų.
Labai daug nusikaltimų padaroma naudojantis kompiuteriu. Kaip "Akistatai" pasakojo FNTT Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus komisaras Igoris Kržečkovskis, kompiuteriniais nusikaltimais domisi visos specialiosios tarnybos. Dažniausiai tai nusikaltimai prieš turtą - sukčiavimas, nuostolių, žalos padarymas. FNTT yra atsakinga už nusikaltimus mokesčių srityje ir pinigų plovimo prevenciją. Dabar jai prisidėjo rūpesčių ir dėl ES struktūrinių fondų. Ji saugos, kad fondai nebūtų švaistomi ar panaudojami ne pagal paskirtį.
- Neseniai buvau seminare, kuris vyko Tryro mieste Vokietijoje, Europos teisės akademijoje, - pasakojo komisaras. - Kalbėta, kad dabar aktualiausia - terorizmo problema, todėl siekiama nuo nusikalstamo poveikio apsaugoti internetą, kuris tampa sunkiai valdomas. Elektroninis terorizmas - palyginti naujas dalykas. Ypač bijomasi, kad neprasidėtų atakos prieš karinius ir strateginius objektus.
Pasak komisaro, vis daugiau bankų pereina prie elektroninės atsiskaitymo sistemos. Pinigai, įnešti į sąskaitą, tampa elektroniniais. Įmonės atstovas ar fizinis asmuo į banką ateina vieną kartą, atidaro sąskaitą, gauna slaptažodžius ir toliau sąskaitas valdo per internetą. Dauguma atvejų tai teisėta veikla. Problemos prasideda tada, kai nusikaltimai tampa transnacionaliniais. Nusikaltėliai žino, kad jeigu jie patys ateis į banką, įmokės grynuosius pinigus, gautus iš neteisėtos veiklos, persiųs juos elektroniniu būdu į kitas sąskaitas savo bendrininkams, policija juos labai greitai išaiškins, todėl atidarant sąskaitas pasinaudojama niekuo dėtais žmonėmis. Pinigai išrašomi jų vardu, jie gauna slaptažodžius, o toliau elektroninius pinigus distanciniu būdu jau valdo nusikaltėliai. Tas asmuo dažniausiai atstovauja ofšorinei arba ne Lietuvoje registruotai firmai. Įmokami grynieji pinigai, o identifikuojamas asmuo, neturintis su jais jokio ryšio. Pinigai pasaulį apsuka per keletą dienų ir kartais grįžta į tą patį banką kreditų ar avansų pavidalu. Asmuo oficialiai deklaruoja tuos pinigus, tačiau norint įrodyti, kad jie gauti iš nusikalstamos veikos, reikia labai daug pastangų.
Paieška kainuoja labai daug laiko ir pinigų. Neseniai buvo atvejis, kai iš įvairių užsienio bankų pradėjo plaukti pavedimai į fizinių asmenų sąskaitas Kaune. Pinigai buvo išimami. Tie asmenys buvo sulaikyti ir nustatyta, kad pinigai buvo tiesiog vagiami.
Internetas - ideali terpė slėpti mokesčiams. Naujausiomis technologijomis pasinaudoja ir Lietuvos nusikaltėliai. Pernai buvo iškelta tokia byla. Asocialaus asmens vardu buvo įkurta firma. Kita legali įmonė vertėsi prekyba žuvimi. Produkcija buvo perkama juodojoje rinkoje, o įforminama, kad ji pirkta iš tos asocialaus žmogaus vardu įkurtos formos. Jam buvo pervedami pinigai ir kortele juos paimdavo sukčius. Pirmasis asmuo net nežinojo, kas dedasi.
Internete veikia įvairūs kazino, parduotuvės. Čia labai sunku nustatyti teritoriškumą, nes atsiskaitymams dažniausiai naudojama sąskaita, esanti ne Lietuvos bankuose.
Internetu naudojasi ir reketininkai, kai pavagiamas automobilis ar pagrobiamas žmogus. Išpirką mažai kas ima grynaisiais - reikalaujama pinigus pervesi į tam tikrą sąskaitą. Pervesti pinigai tuoj pat persiunčiami toliau arba paimami su kortele bet kuriame pasaulio bankomate.
