Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Šeštadienio pavakarę nelaimė atslinko į Kunigiškių kaimo (Balbieriškio sen., Prienų r.) gyventojos Jūratės K. (46 m.) namus. Tądien čia svečiavosi gretimame Paprūdžių kaime gyvenančios jos dukters Jolitos devynmetis sūnus Haroldas. Prasidėjusias vasaros atostogas berniukas leido kartu su savo dėde - tik šiek tiek vyresniu močiutės sūnumi. Pirminiais duomenimis, vaikai prie namų žoliapjove pjovė žolę. Basakojis Haroldas greičiausiai užmynė ant neizoliuoto laido ir patyrė stiprų elektros smūgį. Sąmonę iškart praradusiam berniukui namiškiai suskubo kviesti greitąją pagalbą, tačiau tuo metu visi Prienų ligoninei priklausantys automobiliai buvo išvykę pas ligonius. Tuomet Jūratės K. sutuoktinis pats sėdo prie savo automobilio vairo ir atvežė Haroldą į ligoninę. Nors atstumas nuo Kunigiškių iki rajono centro buvo įveiktas gana greitai, vaiko gyvybės išgelbėti nepavyko. Praėjus pusvalandžiui nuo šio nelaimingo atsitikimo medikai konstatavo Haroldo mirtį. Ši beprasmė mirtis skaudžiai sukrėtė ne tik berniuko močiutę, jo motiną, patėvį, kitus artimuosius, bet ir aplinkinius gyventojus. Žmonės ne be jaudulio pasakojo apie nelaimę - reiškė gailestį dėl tragiškai susiklosčiusio Haroldo likimo, gyrė jį už darbštumą, paslaugumą.
Haroldas buvo vyriausias Jolitos P. sūnus, kurio ji susilaukė dar būdama neištekėjusi. Dabar 27 metų moters ir jos sutuoktinio namuose liko du mažamečiai. Jaunesniajam sūnui - tik 3 mėnesiai. Jolita niekur nedirba, augina vaikus. Nuolatinio darbo neturi ir jos vyras, tad šeima verčiasi gana sunkiai. Nors Paprūdžių kaimo gyventojai apie nelaimėlio motiną ir patėvį vengė kalbėti, Balbieriškio seniūnijos seniūnas patikino, jog jie tikrai nėra įrašyti į rizikos šeimų sąrašą. Šiai jaunai šeimai koks nors ypatingas dėmesys nebuvo skiriamas.
Prienų rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Kvietkauskas patikino, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas šio įvykio aplinkybėms išaiškinti. Tačiau jau dabar galima teigti, jog dėl šios nelaimės galima kaltinti tiktai žoliapjovės savininką (kas jis - neaišku). Mat iškart buvo matyti, jog ji techniškai netvarkinga - pavojų kėlė savadarbis jungiklis ir atviri laidai. Kad suaugusieji netvarkingą techniką patikėjo paaugliams, gali kaltinti tik patys save...
Patyręs sportininkas nesuvaldė skraidyklės
Sekmadienio vakarą Panevėžyje įvykusi tragedija gerokai aptemdė net dvi vienu metu vykusias jubiliejines sporto šventes - Lietuvos 25-ąjį skraidyklių ir 10-ąjį parasparnių čempionatus. Panorę išbandyti savo jėgas, "prisirinkti balų pasaulio čempionatams", juose dalyvavo ir nemažai sportininkų iš užsienio šalių - estai, ukrainiečiai ir t. t. Deja, vienas iš dalyvių namo jau nesugrįš. Visai netikėtai likimas iš gyvųjų tarpo išplėšė Estijos skraidyklių rinktinės trenerį ir šios komandos narį, Rusijos pilietybę turėjusį Sergejų Titovą (49 m.). Nelaimė atsitiko sportininkui bandant pakilti į reikiamą aukštį. Pirmuoju bandymu to padaryti nepavyko, todėl kai antrą kartą aviaciniu keltuvu jo skraidyklė buvo pakelta į maždaug 15 metrų aukštį, skraidantis aparatas pasviro į šoną. S. Titovas bandė skraidyklę išlyginti ir suvaldyti, tačiau to padaryti jam nepavyko... Vyriškis stačia galva krito žemėn. Kai kurie liudininkai tikino matę, jog vyriškis lyg ir paleido vieną ranką. Nors skubiai pribėgę čempionato organizatoriai bei komandos draugai puolė S. Titovą gaivinti, darė širdies masažą, tačiau didžiulės pastangos išgelbėti žmogaus gyvybę rezultatų nedavė - jis mirė iškart. Smūgis galva į žemę, nuo kurio lūžo sprandas, buvo lemtingas.
Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijos prezidentas Adomas Baublys patikino, jog Panevėžio policija atlieka ikiteisminį tyrimą norėdama nustatyti sportininko mirties priežastį. Šį įvykį tiria ir sporto federacija. Jau apklausti įvykio liudininkai, atliekamos ekspertizės, bus ištirta ir skraidyklė, kuria paskutinį kartą bandė pakilti S. Titovas. Nėra abejojančiųjų, jog ši nelaimė įvyko dėl paties S. Titovo padarytos klaidos. Kaip bebūtų gaila, jis buvo labai patyręs sportininkas - skraidė per 20 metų, buvo laikomas tokio skraidymo pradininku (beje, anksčiau skraidyklės buvo vadinamos deltaplanais). Paklaustas, ar šiam tragiškam įvykiui negalėjo turėti įtakos oro sąlygos, A. Baublys patikino, jog oras tikrai buvo tinkamas ne tik skraidyklių (tokiais atvejais reikalaujama, kad per varžybas vėjas neviršytų 10 metų per sekundę greičio), bet ir parasparnių (jiems keliami dar didesni reikalavimai) varžyboms. Buvo teigiančiųjų, jog patyrusiam sportininkui galėjo sukliudyti tai, jog jis į čempionatą atsivežė skolintą skraidyklę, prie kurios nebuvo spėjęs priprasti ir galbūt dėl to, staiga susiklosčius kritinei situacijai, nesugebėjo jos suvaldyti. Nežinia, kaip buvo iš tiesų, tačiau A. Baublys patikino, jog minėta skraidyklė buvo techniškai tvarkinga ir atitiko visus reikalavimus, pats S. Titovas turėjo reikalingas licencijas, buvo apdraustas. Be viso to jis nebūtų galėjęs dalyvauti čempionate.
Dėl šios tragiškos nelaimės niekas iš žuvusiojo komandos narių neapkaltino čempionato rengėjų ir jiems nepareiškė jokių priekaištų. Beje, neoficialiais duomenimis, žuvusiojo sportininko šeima gyvena Rusijoje. Jau iš anksto galima numanyti, jog šio įvykio tyrimas bus sudėtingas ir dėl to gali gerokai užsitęsti.
Griūvančių pastatų aukos
Dar viena tragiška nelaimė užfiksuota pirmadienio vakarą Vilniuje, vidiniame Panerių gatvės 21-ojo namo kieme. Naujamiesčio nuovados viršininko Kazio Subatavičiaus teigimu, tai atsitiko maždaug 10 minučių po 18 valandos, kuomet Bendrosios pagalbos centrui prie VRM buvo pranešta, jog betoniniai luitai užgriuvo du paauglius. Įvykio vieton tuoj pat išskubėję Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai rugpjūtį keturioliktojo gimtadienio turėjusiam sulaukti Vilniaus A. Mickevičiaus mokyklos septintokui Ervinui B. jau niekuo negalėjo padėti - berniuką mirtinai sužalojo nukritusi gerokai apgriuvusio sandėliuko pastato betoninė plokštė. Toje vietoje rasta sužalota ir netoliese gyvenanti šešiolikmetė Viktorija. Išlaisvinta iš sunkių nuolaužų nelaisvės, mergaitė buvo skubiai nuvežta į Santariškių universitetinę ligoninę ir paguldyta į Traumatologijos skyrių. Medikai jai nustatė galvos smegenų sutrenkimą, bendrą kūno sumušimą, kojos lūžį. Kol kas Viktorijos būklė nėra labai sunki.
Pradėjus tirti įvykį, kurį matė čia buvę dar du paaugliai, paaiškėjo, jog tądien vaikai žaidė šiuose apleistuose bei nuo senumo pradėjusiuose trupėti buvusiuose dviejų aukštų sandėliukų pastatuose. Vakarop, užėjus stipriam lietui, visi puolė slėptis. Ervinas palindo po balkonu. Manoma, jog tuo metu Viktorija užlipo į viršų. Paauglės svorio neatlaikiusi plokštė krito žemyn mirtinai sužalodama ten buvusį Erviną... Krisdama susižalojo ir Viktorija.
Naujamiesčio seniūnijos seniūno Rimo Balevičiaus teigimu, šie pastatai neturėjo savo šeimininkų - kitados jie priklausė gyventojams ir atliko ūkinių-pagalbinių patalpų vaidmenį, tačiau vėliau nebuvo privatizuoti. Nors sandėliukai nebebuvo naudojami, niekas nesiryžo juos nugriauti. Seniūnijos vadovas patikino, jog panašiais atvejais tuoj pat sukyla gyventojai, nors patys pastatų būkle visiškai nesirūpina.
R. Banevičius teigė, jog dar 2004-ųjų balandį jis yra kreipęsis į miesto savivaldybę ir nurodęs, jog šie visiškai apleisti, apgriuvę pastatai ne tik nepuošia miesto, bet ir kelia grėsmę. Tačiau į šią problemą nebuvo tinkamai reaguota. Tiktai po minėtos nelaimės jau kitą dieną Naujamiesčio seniūnui paskambino pats sostinės meras Artūras Zuokas. Jis domėjosi, kam priklauso šie pastatai. Šiuo metu jau sudaryta komisija, kuri nuspręs jų tolesnį likimą. Galbūt dabar, įvykus tokiai skaudžiai nelaimei, atitinkamos tarnybos pagaliau atkreips dėmesį į šiuos dalykus. Juk panašių pastatų, keliančių grėsmę žmonių gyvybėms, apstu ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei gyvenvietėse. Ši nelaimė turėtų tapti skaudžia pamoka ir tiems tėvams, kuriems nelabai rūpi, ką ir kur veikia jų atžalos. Vaikams reikėtų dažniau priminti, kad nederėtų lankytis valkatų ir benamių pamėgtuose bebaigiančiuose griūti pastatuose, nes kiekvieną akimirką gali užkristi ir stipriai (ar net mirtinai) sužaloti atskilusios betono dalys, plytos ir t. t. Nors Naujamiesčio nuovados pareigūnai dar tik pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau neabejojama, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Ketverius metus lauktas šuolis nebuvo sėkmingas
Šiandien iš naujo gimusiu save turėtų laikyti nepanoręs būti įvardintas 33 metų vilnietis R. J., kuris šeštadienio vidurdienį nesėkmingai nušoko su guma nuo Vilniaus televizijos bokšto. Net ketverius metus laukęs šio išbandymo, vyriškis vos nežuvo, kuomet po šuolio nuo bokšto jį nuleidžiantis keltuvas per daug atpalaidavo guminį lyną. R. J. krito ant asfalto maždaug iš 5-6 metrų aukščio. Nors per penkias minutes įvykio vieton atvykę greitosios pagalbos medikai nuogąstavo, jog vyriškis sunkiai sužalotas, tačiau ligoninėje atlikus tyrimus šie įtarimai nepasitvirtino. Minėtų šuolių organizatorius, individualios įmonės savininkas Nerijus Brukštus "Akistatai" teigė, jog su nukentėjėliu palaiko ryšį nuo pirmųjų nelaimės akimirkų, lanko jį ligoninėje. Mūsų pokalbio metu vyriškis tikino vos prieš valandą kalbėjęsis su nukentėjusiu vilniečiu. Iš medikų sužinojęs, jog pastarojo sveikatos būklė gana nebloga, kasdien gerėja. R. J. nebuvo nustatyti nei kaulų lūžiai, nei vidinių organų sužalojimai, tačiau ligoninėje jis bus stebimas mažiausiai savaitę. N. Brukšto teigimu, vilniečiui šuolis labai patikęs, tačiau vyras gailėjosi, kad nesėkmingai nusileido ant žemės. Nors nukentėjėlis šuolių nuo bokšto organizatoriui jokių priekaištų nereiškia, tačiau panoro, kad pastarasis atlygintų gydymosi ir su laikinu darbingumo praradimu susijusias išlaidas. N. Brukštus iškart grąžino jam 200 litų, kuriuos šis buvo sumokėjęs už šuolį.
7-ojo sostinės policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Almantas Lukša patikino, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio pagrindu (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Kol kas įtarimai niekam nepareikšti, laukiama medikų išvadų, atliekamos ekspertizės. Pats N. Brukštus teigė, jog nelaimę sukėlė ne įranga, o elektrotechninis gedimas. Tai jo nuomonė, nors specialistai savo išvadų dar nepateikė. Verslininkas patikino, jog tokius šuolius jis pradėjo organizuoti prieš šešerius metus. Pirmieji savo drąsą galėjo išbandyti kauniečiai, šokdami nuo Panemunės tilto. Šuoliai nuo sostinės televizijos bokšto pradėti organizuoti prieš ketverius metus. Per šį laiką drąsuoliai šoko žemyn per 2 000 kartų. N. Brukštus patikino, jog iki šiol neprireikė nei medikų, nei kitų tarnybų pagalbos, neįvyko nė viena panaši nelaimė, tačiau pastaroji privertė pagalvoti, ką reikėtų padaryti, kad būtų dar labiau užtikrintas žmonių saugumas. Bent jau dabar numatoma šuolininkus nuleisti ne ant asfalto, o ant pripučiamų pagalvių, t. y. minkšto paviršiaus.
Kaip bebūtų keista, tačiau šis vos skaudžia nelaime nepasibaigęs šuolis drąsuolių neatbaidė. Net ir po praėjusio šeštadienio nelaimingo atsitikimo atsirado tokių, kurie nepabūgo užsiregistruoti svaiginančiui šuoliui žemyn. Beje, tokius šuolius labiau pamėgę 20-30 metų amžiaus vyrai, tačiau yra ir drąsių moterų. Neretai nušokti nuo televizijos bokšto pareiškia norą gerokai nuo alkoholio apsvaigę šuolininkai, tačiau jiems siūloma išsiblaivyti ir atvykti kitą kartą...
