Statistikos departamentas duomenimis, ekonominių vertinimų rodiklis balandžio mėnesį buvo minus 7. Palyginti su kovo mėnesiu, bendras svarbiausių ekonomikos dalyvių - gamintojų, vartotojų ir investuotojų - pasitikėjimas padidėjo 1 punktu.
Balandžio pradžioje atlikta pramonės įmonių apklausa parodė, kad pramonės pasitikėjimo rodiklis buvo 3 procentiniais punktais mažesnis nei šių metų kovą. Tokiam pokyčiui didžiausios įtakos turėjo įmonių prognozuojamas gamybos sumažėjimas ateinantiems mėnesiams. Statybos pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 12 punktų. Tam įtakos turėjo prognozuojamas gerokai didesnis darbuotojų skaičius artėjančiam vasaros sezonui.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį buvo minus 11 ir, palyginti su kovu, sumažėjo 2 punktais.
Palyginti su kovo mėnesiu, respondentai truputį blogiau vertino šalies ekonomikos perspektyvas ir daug blogiau - savo galimybes nors kiek sutaupyti. Per artimiausius 12 mėnesių nors kiek sutaupyti tikėjosi 18 procentų respondentų (kovą - 22 proc.), galimybė sutaupyti visiškai netikėtina atrodė 42 proc. apklaustųjų (kovą - 38 proc.).
Balandžio mėnesį 12 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 35 - pablogėjo, o 53 proc. atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (kovą atitinkamai 11 proc., 34 proc. ir 54 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 20 proc. respondentų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 14 - pablogėjimo (kovą atitinkamai 18 proc. ir 12 proc.). Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Šalies ekonominę padėtį respondentai vertino geriau nei savo: 21 proc. (kovą - 23 proc.) apklaustųjų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 28 - pablogėjo, o 47 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė. Balandį 37 proc. respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 12 proc. prognozavo pablogėjimą, o 42 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pat.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime labai skyrėsi. Balandžio mėnesį mieste jis buvo minus 7, kaime - minus 17. Palyginti su kovu, rodiklis mieste padidėjo 1 punktu, o kaime 6 punktais sumažėjo. Kaimo gyventojai daug pesimistiškiau vertino savo galimybes sutaupyti, prognozavo didesnį nedarbą.
Paprašyti apibūdinti dabartinę savo padėtį 57 proc. respondentų nurodė, kad jie vos suduria galą su galu, 23 proc. respondentų atsakė, kad jie nors truputį sutaupo, 13 - lenda į skolas. Miesto ir kaimo gyventojai savo padėtį vertino skirtingai: kad vos suduria galą su galu atsakė 54 proc. miesto ir 63 proc. kaimo respondentų, nors truputį sutaupo - atitinkamai 27 ir 16 proc., lenda į skolas - 11 ir 15 proc. apklaustųjų. Per artimiausius 12 mėnesių nors kiek sutaupyti tikėjosi 22 proc. miesto ir 11 proc. kaimo respondentų.
