Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas vykdant su klimato kaita susijusius įsipareigojimus
Šiandien Europos Komisija susitarė dėl plataus masto pasiūlymų, kuriais bus įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimai kovoti su klimato kaita ir skatinti naudoti atsinaujinančią energiją, paketo. Šie pasiūlymai rodo, kad tikslus, dėl kurių susitarta pernai, ir technologiškai, ir ekonomiškai pasiekti įmanoma, be to, jie Europos įmonėms suteikia unikalią verslo galimybę. Dėl minėtų priemonių visos šalys ims naudoti gerokai daugiau atsinaujinančios energijos, o jų vyriausybėms yra nustatyti teisiškai įpareigojantys tikslai. Iš esmės reformavus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą ir nustačius bendrą ES didžiausią leidžiamą išmetamųjų teršalų normą, visi pagrindiniai CO2 išmetantys teršėjai bus paskatinti kurti švarias gamybos technologijas. Šiuo paketu siekiama, kad iki 2020 m. Europos Sąjunga šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį sumažintų bent 20 % ir bent iki 20 % padidintų atsinaujinančios energijos naudojimą, kaip ES vadovų sutarta 2007 m. kovo mėn. 2020 -aisiais mažinama šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų dalis bus padidinta iki 30 %, kai bus pasiektas naujas visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos. Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso pasakė: "Klimato kaitos problema - tai pagrindinis mūsų kartos politinis išbandymas. Mūsų užduotis, netgi pareiga, - sukurti tokią politikos bazę, kuri leistų Europai pereiti prie aplinką tausojančios ekonomikos, ir toliau planetą tausojančiais veiksmais rodyti pavyzdį kitoms šalims. Priemonių paketu ne tik tiesiogiai sprendžiamas šis uždavinys, bet ir prisidedama prie energetikos saugumo užtikrinimo. Visų pirma Europoje atsiveria galimybė įsteigti tūkstančius įmonių ir sukurti milijonus darbo vietų. Turime nepraleisti tokios galimybės". Komisijos narys, atsakingas už aplinką, Stavras Dimas pasakė: "Šis priemonių paketas paremtas novatoriška Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema, jis taip pat yra įrodymas mūsų pasaulio partneriams, kad ryžtinga kova su klimato kaita yra suderinama su ekonomikos augimu ir klestėjimu. Be to, šios priemonės Europai suteiks pranašumo siekiant sukurti tokią pasaulio ekonomiką, kurioje būtų išmetama mažai anglies junginių ir kuri sukels inovacijų bangą ir sudarys sąlygas sukurti naujų ekologiškų technologijų srities darbo vietų. Šiais pasiūlymais įgyvendinami pernai prisiimti ES vadovų įsipareigojimai ir numatomas tinkamas veiklos pasidalijimas. Dabar visos valstybės narės turi padaryti tai, kas nuo jų priklauso". Komisijos narys, atsakingas už energetikos politiką, Andris Piebalgas pasakė: "Atsižvelgiant į tai, kad auga naftos kainos ir susirūpinimą kelia klimato kaita, negalime praleisti galimybės, kurią suteikia atsinaujinantys energijos ištekliai. Juos naudodami galėsime sumažinti CO2 išlakas, padidinti tiekimo saugumą ir sukurti darbo vietų bei paskatinti aukštųjų technologijų kūrimo srities ekonomikos augimą. Jei dabar pasistengsime, Europos ekonomika bus pirmaujanti ypač mažo išmetamų anglies junginių kiekio atžvilgiu; tokios ekonomikos mūsų planetai labai reikia". Komisijos narės, atsakingos už konkurenciją, Neelie Kroes teigimu: "Valstybės pagalbos gairės yra svarbi Sąjungos energetikos ir klimato kaitos politikos dalis ir reikšmingas įnašas į toliau vykdomą valstybės pagalbos reformą. Tai naudinga visiems - valstybės narės gali finansuoti aplinkosaugos projektus, tuo pačiu skatinamas ES ekonomikos augimas." Remdamasi ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema, Komisija siūlo sustiprinti bendrą ES anglies teršalų leidimų rinką, kuri apimtų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (šiuo metu įtrauktas tik CO2) ir kurioje dalyvautų visi pagrindiniai pramoniniai teršėjai. Išmetimo leidimų skaičius rinkoje kasmet būtų mažinamas, kad, palyginti su 2005 m. išmetamųjų teršalų kiekiu, į leidimų prekybos sistemą įtrauktų išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas 21 %. Daugiausiai ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančiam elektros energijos sektoriui nuo 2013 m., kai bus pradėta taikyti nauja tvarka, visi leidimai bus parduodami aukcionuose. Kitiems pramonės sektoriams, įskaitant aviaciją, leidimų pardavimas aukcionuose bus įvestas laipsniškai. Išimtis gali būti padaryta tiems sektoriams, kuriuose konkurenciją gali iškraipyti analogiškų apribojimų anglies junginių išmetimui netaikančių šalių gamintojai. Be to, aukcionai bus atviri - bet kuris ES operatorius galės pirkti leidimus bet kurioje valstybėje narėje. Pajamos, gautos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos, atiteks valstybėms narėms ir turės būti naudojamos padėti ES prisitaikyti prie aplinką tausojančios ekonomikos skatinant atsinaujinančių energijos išteklių, anglies dvideginio surinkimo bei saugojimo ir mokslinių tyrimų bei plėtros sričių inovacijas. Dalis pajamų taip pat turėtų būti skiriama besivystančioms šalims padėti prisitaikyti prie klimato kaitos. Komisijos apskaičiavimu, iki 2020 m. aukcionuose gautos pajamos išaugtų iki 50 mlrd. eurų per metus. Jau ketvirtus metus veikianti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema, remdamasi rinkos principais, sudaro sąlygas veiksmingai skatinti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį. Šiuo metu sistema apima apie 10 000 pramonės gamyklų visoje ES, įskaitant elektrines, naftos perdirbimo gamyklas ir plieno gamyklas, kurių šiltnamio efektą sukeliančios išmetamosios dujos sudaro beveik pusę visos ES CO2 išlakų. Naujoji LPS apims daugiau kaip (40 %) visų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų. Siekiant sumažinti administracinę naštą, mažiau kaip 10 000 tonų CO2 išmetančios gamyklos neprivalės dalyvauti LPS. Sektoriuose, kurie nepriklauso LPS, pvz., statybos, transporto, žemės ūkio ir atliekų, iki 2020 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažins 10 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Kiekvienai valstybei narei Komisija siūlo konkretų tikslą, kiek iki 2020 m. ji turėtų sumažinti (naujos valstybės narės gali padidinti) išmetamą ŠESD kiekį. Šie pokyčiai svyruoja nuo -20 % iki +20 %. Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį siūloma iki 2020 m. nedidinti daugiau nei 15 % 2005 m. Tačiau reikia ne tik užtikrinti, kad tinkamai veiktų teršalų leidimų rinka, bet ir kad visos valstybės narės nedelsdamos pradėtų keisti energijos naudojimo struktūrą. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro tik 8,5 % ES sunaudojamos energijos. Tai reiškia, kad šios rūšies energijos turi būti sunaudojama vidutiniškai 11,5 % daugiau, kad iki 2020 m. ES pasiektų 20 % tikslą. Lietuvai siūloma pasiekti, kad iki 2020 m. ne mažiau nei 23 % (lyginant su 16 % 2005 m.) suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Siekdama šio tikslo, šiandien Komisija kiekvienai valstybei narei siūlo atskirus teisiškai įpareigojančius tikslus. Valstybės narės gali rinktis skirtingus atsinaujinančios energijos plėtojimo būdus, be to, joms duodama daug laiko įtraukti atsinaujinančią energiją į bendrą energijos rinką. Todėl valstybės narės turi aiškiai numatyti, kuriai sričiai jos skirs daugiausia dėmesio. Valstybės narės turi parengti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose jos turi nurodyti, kaip ketina pasiekti savo tikslus ir kaip būtų galima veiksmingai stebėti pažangą. Valstybės narės neprivalės apsiriboti savo valstybės sienomis - jos galės prisidėti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo visoje Europoje; svarbu, kad būtų pasiektas bendras ES tikslas. Todėl investicijos bus nukreipiamos ten, kur atsinaujinančią energiją gaminti yra lengviausia. Dėl to išlaidos tikslui pasiekti gali sumažėti 1,8 mlrd. eurų. Šiandien pateiktame pasiūlyme taip pat numatytas tikslas iki 2020 m. ES transporto sektoriuje sunaudoti ne mažiau kaip 10 % biologinio kuro. Tas pats taikoma kiekvienai valstybei narei. Labai svarbu, kad šis tikslas būtų įgyvendinamas tvariai - direktyvoje nustatyti aiškūs tvarumo kriterijai. Komisija taip pat priėmė naujas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires, kurios padės valstybėms narėms sukurti tvarią Europos klimato ir energetikos politiką. Palyginti su 2001 m. gairėmis (žr. IP/00/1519), naujosiose gairėse išplėsta pagalbos projektų taikymo sritis ir padidintas pagalbos intensyvumas. Šiomis gairėmis nustatytos naujos valstybės pagalbos priemonių sąlygos. Taip siekiama paskatinti aplinkos apsaugą; be to norima užtikrinti kuo didesnę naudą aplinkai ir kuo mažiau iškraipyti konkurenciją - šių dviejų aspektų pusiausvyra labai svarbi. Jei pagalba nebus labai tikslinga, ji neduos reikiamų rezultatų aplinkosaugos srityje ir gali būti iškreipta konkurencija ir atitinkamai sumažėti Europos Sąjungos ekonomikos augimas. Poveikis Lietuvai * Nustatydama planinį rodiklį Komisija visapusiškai atsižvelgė į numatomą spartų Lietuvos ekonominį augimą iki 2020 m. ir į solidarumo bei ekonominės sanglaudos Europos Sąjungoje poreikius. * Šis rodiklis padės šaliai pasiekti nemažos naudos: spartesnį naujovių diegimą, didesnį elektros naudojimo efektyvumą, geresnę oro kokybę, mažesnį iškastinio kuro importą ir, kas šiuo metu labai aktualu Lietuvai, didesnį energijos tiekimo saugumą. * Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, sumažėjus naftos ir dujų importui, Lietuva iki 2020 m. galėtų kasmet sutaupyti iki 2, 417 mlrd. litų. Pagrindiniai faktai 2007 m. sausio 10 d. Komisija priėmė energetikos ir klimato kaitos priemonių paketą ir paragino Tarybą ir Europos Parlamentą patvirtinti: * savarankišką ES įsipareigojimą iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, ir ES tikslą iki 2020 m. minėtą kiekį sumažinti 30 %, jei bus sudarytas išsamus tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos; * privalomą ES tikslą - kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 % visų energijos sąnaudų ir kad biokuro dalis sudarytų 10 %. Šią strategiją 2007 m. kovo mėn. Taryboje patvirtino ES vadovai ir Europos Parlamentas. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti konkrečių pasiūlymų, taip pat ir pasiūlyti, kaip valstybės narės galėtų kartu siekti šių tikslų. Taigi šis priemonių paketas yra atsakas į Tarybos prašymą. Jį sudaro pagrindiniai ir tarpusavyje glaudžiai susiję politiniai pasiūlymai. Tarp jų yra: 1) pasiūlymas iš dalies pakeisti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos direktyvą; 2) pasiūlymas, susijęs su veiklos pasidalijimu siekiant savarankiško Bendrijos įsipareigojimo mažinti į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą neįtrauktų sektorių (pvz., transporto, statybos, paslaugų, mažesnių pramonės įrenginių, žemės ūkio ir atliekų) šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį; 3) padėsiančios siekti abiejų pirmiau minėtų tikslų direktyvos, kuria skatinama naudoti atsinaujinančią energiją, pasiūlymas.
Valstybes nares teisiškai saistančios normos
Mažinimo normos sektoriuose, kuriuose netaikoma ES išmetamųjų teršalų leidimų schema, palyginti 2005 m. Atsinaujinančios energijos dalis visame suvartotos energijos kiekyje 2020 m.
Valstybes nares teisiškai saistančios normos
Mažinimo normos sektoriuose, kuriuose netaikoma ES išmetamųjų teršalų leidimų schema, palyginti 2005 m. Atsinaujinančios energijos dalis visame suvartotos energijos kiekyje 2020 m.
AT -16.0% 34% BE -15.0% 13% BG 20.0% 16% CY -5.0% 13% CZ 9.0% 13% DK -20.0% 30% EE 11.0% 25% FI -16.0% 38% FR -14.0% 23% DE -14.0% 18% EL -4.0% 18% HU 10.0% 13% IE -20.0% 16% IT -13.0% 17% LV 17.0% 42% LT 15.0% 23% LU -20.0% 11% MT 5.0% 10% NL -16.0% 14% PL 14.0% 15% PT 1.0% 31% RO 19.0% 24% SK 13.0% 14% SI 4.0% 25% ES -10.0% 20% SE -17.0% 49% UK -16.0% 15%
