Petras IVANAUSKAS
Jei gyventum kur nors Europoje ar Amerikoje ir apie Lietuvą skaitytum tik ekonominius straipsnius, galvotum, ko tie lietuviai iš klestinčios šalies malasi po visą pasaulį, ieškodami duonos kąsnio. Gal tiesiog ieško migdolų, kurie Lietuvoje neauga? Pagal ekonomistus, Lietuva šiuo metu labiausiai klestinti šalis pasaulyje. Tuo metu, kai kitos valstybės stovi vietoje ar žingsniuoja atgal, Lietuva žiūri tik pirmyn - per pirmąjį ketvirtį ekonomika išaugo net 9,1 procento. Vienam šalies gyventojui pirmąjį šių metų ketvirtį tenka 3 524 litai bendrojo vidaus produkto, o tai 306 litais daugiau nei 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu. Bendrasis vidaus produktas išaugo, tačiau nacionalinis biudžetas per pirmąjį ketvirtį negavo 2,2 procento planuotų pajamų. Ministrė Dalia Grybauskaitė sako, kad BVP augimas ir biudžeto surinkimas nėra tiesiogiai susiję. Šių metų BVP padidėjimas atrodo įspūdingai, bet, anot ministrės, biudžeto pajamoms tai atsilieps maždaug po 8-12 mėnesių. Ar po to tai pajus žmonės? Ekonomistai sako, kad pajus, nes esant tokiam sparčiam augimui atsiranda ir natūrali atlyginimų kilimo tendencija. Kol kas lietuviški atlyginimai net 8 kartus mažesni nei Europos Sąjungos šalyse. Net 17 procentų dirbančiųjų uždirba tik iki 430, 18 procentų - iki 600, 13 procentų - iki 800 litų. Aišku, yra uždirbančiųjų ir per 10 000 litų (0,1 proc.), o didžiausią atlyginimą šalyje gauna vieno banko vadovas - apie 240 000 litų per mėnesį. Tačiau vis dėlto didžioji dauguma kaip skaičiavo centus prie kasos, taip ir skaičiuoja, pensininkų pagrindinis rūpestis - kaip išgyventi iki kitos pensijos, ligonių - kaip nusipirkti vaistų, o bedarbių - kur gauti kąsnį duonos. Paskaičiuota, kad tik 3 procentai lietuvių jau gyvena kaip europiečiai, o net 17 procentų - kaip rusai ir baltarusiai. Kad gyventum normaliai, reikėtų uždirbti bent 3 000 litų. Tada nereikėtų pirkti padėvėtų rūbų, maitintis miltais, bulvėmis ir kruopomis. Deja, apie tokius atlyginimus nedažnas drįsta ir pasvajoti. Lietuviai nėra kokie gobšuoliai. Sociologams pasiteiravus, koks atlyginimas tenkintų, 7,5 procento atsakiusiųjų užtektų nuo 500 iki 1 000 litų, 28,6 procento respondentų norėtų uždirbti nuo 1 000 iki 1 500 ir tik 4,3 procento pageidautų daugiau kaip 4 000 litų per mėnesį. Kai įstosime į Europos Sąjungą, kai kurios prekės smarkiai pabrangs, tad jei atlyginimai nedidės, į gatves protestuoti išeis dar daugiau gyvenančiųjų pusbadžiu, nes ir dabar Lietuvos gyventojai didžiausią dalį pajamų pravalgo.
Šiuo metu problemų turi ne tik paprasti žmogeliai. Užtenka jų ir ministrams. Jų galvos skausmas - kaip nedidele antklode užkloti milžiną. Jei užtempsi ją ant galvos, nuogos lieka kojos, o jei uždengsi kojas - apsinuogins krūtinė. Tie milžinai - tai nuolat streikais gąsdinantys žemdirbiai, audėjai, bibliotekininkai, policininkai ir visi kiti, nuolat besiskundžiantys pinigų stygiumi. Patenkinti tik valdininkai, tuos pinigus dalijantys. Sau pasiima pirmiausia, o tie, kurie tuos pinigus "daro", lieka eilės gale. Taip ir išeina, kad sparčiai ekonomiškai augančioje šalyje didžioji dalis vaikšto tuščiomis kišenėmis. Beje, tai irgi atsispindi ekonomikoje. Pabrangus maistui bei drabužiams ai atpigus transportui, balandžio mėnesį šalyje užfiksuota nulinė infliacija, nors analitikai prognozavo, kad infliacija bus iki 3 procentų. Tokia infliacija rodo, kad žmonės gyvena turtingiau, gali išleisti daugiau pinigų, o nulinė infliacija ar defliacija reiškia, kad perkamoji galia ir pajamos mažėja. Ekonomistai įsitikinę, kad balandį gal ir būtų buvusi pasiekta planuota infliacija, bet viską sujaukė atpigęs benzinas. Beje, nuo benzino, nuo naftos Lietuvoje daug kas priklauso. Štai per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas padidėjo net 25,9 procento. Tai labai geras rezultatas, bet jis pasiektas vienos įmonės - "Mažeikių naftos" - pastangomis. Sausį, vasarį "Mažeikių nafta" dirbo labai gerai, eksportas augo smarkiai, kovą įmonėje buvo atliekamas remontas ir eksportas sumažėjo.
Kenčia visi ir dėl nepakeliamos mokesčių naštos. Dėl to šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos ekonomikoje auga, o sąžiningi verslininkai bei gyventojai mokesčius priversti mokėti ne tik už save, bet ir už šešėlinio verslo atstovus. Tokią išvadą pateikia Lietuvos pramonininkų konfederacijos balandį atliktas tyrimas "Mokesčių našta Lietuvoje 1995-2002 metais". Kaip ir visose civilizuotose šalyse, Lietuvoje egzistuoja tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Yra trys netiesioginiai mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizai ir muitai. Tuo tarpu tiesioginių mokesčių skaičius žymiai didesnis, jam būdingas augimo dėsningumas. Sudėjus visų kategorijų mokesčius matyti, kad 1995 metais egzistavo 16 mokesčių, tuo tarpu 2003-iaisiais jų skaičius padidėjo iki 26. Bendros darbdavio sąnaudos, norint išmokėti darbuotojui papildomus 100 litų, atskaičiavus mokesčius, siekia 204 litus. Tai reiškia, kad geriausių specialistų nepajėgiančios išlaikyti įmonės ateityje neišvengimai žlugs arba bus priverstos slėpti tikrąjį darbuotojų atlyginimą.
