Nors Konstitucijoje numatyta asmens teisė į telefoninių pokalbių neliečiamumą, tačiau ši asmens teisė tiek pagal Konstituciją, tiek ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją gali būti ribojama. Taigi tam įgaliotos valstybės institucijos gali klausytis asmens telefoninių pokalbių.
Telefoninių pokalbių pasiklausymas padeda atskleisti nusikaltimus, patraukti juos padariusius asmenis atsakomybėn, padeda įrodinėjant jų nusikalstamas veikas ir pan. Įstatymai suteikia tam įgaliotoms valstybės institucijoms klausytis asmens telefoninių pokalbių ir taip riboti jo teises.
Ir anksčiau kai kuriuose įstatymuose įtvirtinti žmogaus teisių ribojimai kėlė daug diskusijų visuomenėje. Ypač daug nerimo buvo sukėlęs 1997 metais priimtas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, kurį kai kas net vadino grėsme teisinei valstybei ir demokratijai. Tačiau šiandien niekas nepaneigs, kad žmogaus teisių apsaugos prasme ir ne visai tobulas minėtas įstatymas padėjo suvaldyti nusikalstamumą ir taip pasitarnavo visuomenei.
Jei korupciją šiandien laikytume visuotinai paplitusiu reiškiniu visuomenėje, tai telefoninių pokalbių klausymasis (net jei jis ir visuotinis), kaip žmogaus teisių ribojimas, teisine prasme yra pateisintinas tiek, kiek jis yra būtinas kovai su šiuo neigiamu reiškiniu. Savotiški mainai - apribota privataus gyvenimo teisė už galimybę be kyšio atstovauti savo teisėtiems interesams valstybės institucijose.
Tam, kad tokie mainai būtų įmanomi, valstybės institucijos turi užtikrinti, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gauta pasiklausant telefoninių pokalbių nebus paviešinta; kad nekils pavojus asmens garbei ir orumui; kad bet kokia per telefoninio pokalbio pasiklausymą gauta informacija bus panaudota tik teisme ir tik tiek, kiek tai bus reikalinga įrodymams byloje.
Valstybės institucijos, jei jos tokiais būdais kovoja su nusikalstamumu, turi pačios “užsitarnauti” visuomenės pasitikėjimą parodydamos, kad per telefoninių pokalbių pasiklausymą gautą informaciją jos naudoja tik teisėtiems tikslams. Sunku tikėtis, kad viešai besiklausanti kitų jos narių telefoninių pokalbių visuomenė galėtų būti pilietiška. Gal paviešinant telefoninius pokalbius ir buvo siekiama gerų tikslų, tačiau tai tikrai neprisidėjo prie visuomenės pilietiškumo skatinimo.
Lietuvoje besilankančių Vokietijos parlamento narių patikinimai, kad parlamento narių pokalbiai jų šalyje tikrai nebūtų išviešinti, tai tik patvirtina.
Beje, minėti Vokietijos parlamentarai paties telefoninių pokalbių klausymosi fakto nepalaikė kokia nors grėsme.
Teisės firma "Res Judicata"
