Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vilniaus universitetinės ligoninės kraujagyslių (angio) chirurgas Gintaras Žukauskas kartu su Lietuvos medikų delegacija humanitarinio-medicininio vizito į Kuveitą atvyko 1991 metų rudenį. Kadangi G. Žukauskas gerai mokėjo anglų kalbą (prieš tai vienerius metus stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose) ir tuo metu buvo vienintelis savo srities specialistas visame Kuveite, jam buvo pasiūlytas kontraktas dirbti šioje šalyje. Lietuvos medikas nedvejodamas sutiko. Jis turėjo galimybę ne tik gydyti ligonius, skaityti paskaitas universitete, bet ir susipažinti su šios šalies gyvenimu. Apie tai gydytojas sutiko papasakoti "Akistatos" skaitytojams...
- Kuveitas - tai gabalėlis dykumos su vieninteliu miestu sostine El Kuveitu, kuriame gyvena apie 2 milijonai gyventojų, - taip šią mažytę, bet garsią šalį pristatė Lietuvos medikas.
Jo teigimu, yra dar keletas apgyvendintų oazių, kurios lyg ir laikomos Kuveito priemiesčiais... Iki 1924 metų šalyje gyveno klajoklių gentys, kurių niekas neregistravo. 1960-aisiais atradus didžiulius naftos telkinius, šalies gyvenimas ėmė radikaliai keistis. Iš molinių kaimelių išaugo milijoninis miestas, modernūs pastatai...
Kuveitiečiams - didžiulės privilegijos
Tiktai trečdalis gyventojų yra šios valstybės piliečiai. Likusieji - atvykėliai iš kitų šalių, kuriuos čia atviliojo galimybė užsidirbti. Tikriausiai pasaulyje nėra kitos valstybės, kurioje savo piliečiams būtų skiriamas toks didžiulis dėmesys ir teikiamos privilegijos. Deja, tapti juo svetimšaliui nėra jokios galimybės - giminystės šaknys turi siekti ne vėlesnius kaip 1924 metus. Valstybė labai skatina gimstamumą ir veda gana agresyvią demografinę politiką. Už kiekvieną gimusį vaiką mokamos ne tik vienkartinės, bet ir nuolatinės pašalpos iki pilnametystės, kiekviena vos susikūrusi šeima turi teisę už valstybės lėšas įsigyti gyvenamąjį namą. Tiesa, tai nereiškia, jog vos susituokę kuveitiečiai jau kraustosi į naują būstą. Reikia šiek tiek palaukti, susidaro šiokios tokios eilės, tačiau ši galimybė jiems garantuojama. Be to, kuveitiečiai remiami ir kitais būdais. Čia nemokamas gydymas (ir medikamentai), švietimas bei mokslas. Jiems mokami galbūt net keliolika kartų didesni atlyginimai nei samdomiems specialistams užsieniečiams. Ir visai nesvarbu, net jeigu pastarieji būna itin aukštos kvalifikacijos. Šioje valstybėje užsieniečiai neturi teisės registruoti savo įmones, nusipirkti žemės. Tačiau vakariečiai vis dėlto investuoja čia savo kapitalą, vysto verslą, nes tuo apsukriai pasinaudojo kuveitiečiai. Viskas labai paprasta - užsienio įmonės registruojamos kuveitiečių vardu. Už tai pastarieji gauna dalį įmonės pelno - maždaug 25 procentus. O jei vienas asmuo savo vardu užsiregistruoja kokią dešimtį firmų - apsirūpina iki gyvenimo pabaigos, dirbti jam jau nebereikia. Kai kas labai drąsiai gyvenimą šioje šalyje vadina išvystytu socializmu, tokiu, apie kurį kadaise svajojo N. Chruščiovas...
Gyvenimas pagal Koraną
Kuveitas (o ypač Saudo Arabija) - fundamentalaus islamo kraštas. Čia labai ryškios tradicijos, jau nekalbant apie tai, kad galioja sausasis įstatymas - visiškai nėra jokio alkoholio. Jo negalima ir įsivežti. Jeigu atvykėliai patys pasidaro (pavyzdžiui, vyno iš vynuogių sulčių), formaliai už tai lyg ir nebaudžiama, tačiau jeigu pradėtų tą vyną pardavinėti - tai jau būtų kriminalas. Maldos - įprasta gyvenimo dalis. Musulmonai privalo melstis penkis kartus per dieną, tačiau nereiškia, jog atėjus maldos laikui chirurgas meta skalpelį ir krenta ant žemės. Pagal Koraną - meldiesi, jei turi galimybę. Paprastai į mečetes vaikšto tik vyrai - moterys meldžiasi atskirai. Ramadanas - ypatingas mėnuo. Visą dieną negalima nei valgyti, nei gerti, tačiau atėjus nakčiai visi puola stiprintis. Todėl visai nenuostabu, kai po tokios nakties atėję į darbą kuveitiečiai tiesiog nepajėgia dirbti, būna apsunkę, pavargę... Pagal islamą rytietės moterys neturi jokios teisės bendrauti su svetimais vyrais. Savais laikomi tėvas, brolis ir vyras. Paprastai jos iš namų vienos neišeina - tiktai lydimos vyrų. Europiečiams įdomu stebėti, kaip gatve žengia išsirikiavusi vorelė: vyras, paskui jį - žmona, toliau - bene 12 vaikų ir galiausiai - tarnaitės, prižiūrinčios mažuosius... Moterų nepamatysi kavinėse (ten sėdi tik vyrai), nebent jos gali su vyru ateiti į restoraną pavalgyti (ten ir taip daugiau nėra kas veikti). Rytietėms daug ko negalima - jų gyvenimas teka religijos ir griežtų tradicijų rėmuose, jos puikiai žino savo teises bei pareigas ir atrodo, jog yra pakankamai laimingos...
Nuotakos išpirka - luitas aukso
Kuveito visuomeninė struktūra labai įdomi ir visiškai skirtinga nei mūsų. Pas mus natūrali, truputį europietiško stiliaus senstanti visuomenė, o Kuveite bent du trečdaliai - jaunų, iki 18 metų amžiaus žmonių. Jų gyvenimo trukmė santykinai neilga. Tradiciškai merginos išteka labai anksti - sulaukusios maždaug 14 metų, ir pradeda gimdyti vaikus. Vyras, vedantis moterį, privalo sumokėti solidžią išpirką - duoti maždaug 30 000 JAV dolerių vertės aukso... Šis auksas atitenka tai pačiai moteriai. Jeigu vėliau ji nusprendžia palikti vyrą, išeidama privalo palikti auksą, o jeigu žmoną išvaro vyras - tą auksą pasiima ji. Taigi šeimos stabilumas turi materialinį pagrindą. Toks svertas itin svarbus. Matyt, ne be šios priežasties skyrybos labai retos. Paprastai šeimas suveda tėvai - čia "savivalės" nėra. Tuo užsiima nuotakų motinos. Suradus tinkamą kandidatą į žentus, vyksta derybos. Pagal įstatymą, vyras gali turėti iki keturių žmonų, jas visas privalo vienodai išlaikyti. Jei vienai nuperka automobilį, lygiai tokius pačius privalo gauti ir likusios. Jei kuriai padovanoja žiedą su brangakmeniais, vadinasi, tokie pat juvelyriniai dirbiniai turi papuošti ir visų kitų žmonų rankas... Pasirodo, joms net gali būti statomi (ar nuperkami) atskiri namai ir t. t. Paprastai žmonos labai vieningos ir tarpusavyje puikiai sutaria. Taigi tiek žmonų gali turėti tik turtingas vyras. Tačiau yra dar vienas dalykas - vyras gali turėti tris nuolatines, o vieną žmoną keisti... Oficialiai įforminamos vedybos, ji gauna viską, kas priklauso, tačiau po poros savaičių vyras žmonos atsisako. Tokiu būdu emyras bando suartėti su kitomis šeimomis. Tai lyg ir savo klano kūrimas. Nenuostabu, jog šeimose auga daug vaikų. Įprasta, jog viena moteris pagimdo iki dešimties. O jeigu yra keturios žmonos?.. Žinoma, ne visi vyrai tokie turtingi, galų gale turėti daug žmonų nėra labai populiaru, todėl daugumai kuveitiečių pakanka vienos ar dviejų...
Rankos nekertamos, bet niekas nevagia
Kuveite gyventi gana saugu. Nusikaltimai - labai retas dalykas. Kuveitiečiai nepasižymi nei chuliganizmu, nei agresija. Čia mažai žinoma, kas yra saugos sistema, o automobiliai - išvis be signalizacijos... Sunku teigti, jog tam turi įtakos sausasis įstatymas. Galbūt tokią situaciją nulemia labai griežtos tradicijos. Tradiciškai pagal islamą už vagystę žmonėms nukirsdavo ranką. Per laiką, praleistą Kuveite, G. Žukauskui neteko išgirsti, jog buvo įvykdyta panaši bausmė. Tikroji teisinė valstybės sistema - šariatas, kurio griežtai laikomasi. Deja, Kuveite įvyksta labai daug autoavarijų. Čia neišvystytas visuomeninis transportas, visi važinėja savais automobiliais, be to, beveik nesilaikoma jokių kelių eismo taisyklių. Dėstydamas savo specialybės kursą medicinos universitete G. Žukauskas matydavo, kaip į paskaitas dauguma studentų atvykdavo mercedesais, ferariais... O jauni žmonės ypatingai mėgsta greitį.
Moterys "aprengiamos" flomasteriais
Panašiai kaip britai ar amerikiečiai, svečius į savo namus kuveitiečiai įsileidžia nenoriai. Tačiau tai nereiškia, jog tos durys niekad ir niekam neatsidaro. G. Žukauskui teko viešėti kolegų medikų kuveitiečių namuose, tačiau tos viešnagės nebuvo itin patrauklios. Pasėdi, pavalgai, pakalbi ir gali eiti (kadangi išgerti negalima, vyrai tiktai valgo ir rūko kaljaną). Kitokių užsiėmimų, išskyrus "šopingą" - kasdienes keliones į parduotuves, - lyg ir nėra. Namai apstatyti arabiškais baldais, sienos tuščios - jokio paveikslo. Jeigu žmogus nori papuošti savo patalpas, gali pasikabinti paveikslą, kuriame - gražiai kaligrafiškai užrašytos eilutės iš Korano. Arabiškojoje dailėje vyrauja būtent kaligrafija ir ornamentai - jokio vaizduojamojo meno. Pagal Koraną, vaizduojamasis menas yra blogis. Skulptūras kuveitiečiai laiko pačiu baisiausiu dalyku - jos tiesiog pasmerktos... Apie apnuogintus kūnus negalima net kalbėti. Spaudą šiuo atžvilgiu kontroliuoja vadinamieji cenzoriai. Pavyzdžiui, jei angliškame laikraštyje pamato moterį su trumpesniu sijonu, tuoj pat užtušuoja jos kojas. G. Žukauskas buvo tiesiog pritrenktas, kuomet užėjęs į didžiulį ir labai gražų knygyną paėmė pavartyti Rubenso reprodukcijų albumą ir pamatė, kad jo moterys nuo kaklo iki kelių užteptos juodu flomasteriu... Toks menas ten laikomas supuvusios vakarietiškos civilizacijos reiškiniu. Beje, nieko nestebina tai, jog cenzoriams tenka panašiai "aprengti" kiekvieno laikraščio ar žurnalo numerio moteris...
Vanduo brangesnis už auksą?
Užtat parduotuvės žėri auksu tikrąja to žodžio prasme. Čia auksas pardavinėjamas plytelėmis - lyg šokoladukai. Gali nusipirkti dešimties gramų, gali ir šimto. O apie papuošalus geriau nekalbėti - kai kurioms mūsų moterims tikriausiai būtų gana sudėtinga ką nors išsirinkti - pernelyg didelė pasiūla... Aukso kiekis ant kuveitietės kaklo ar rankų rodo jos socialinę padėtį. Galima daryti išvadą, jog kuo daugiau ir "sunkesnių" papuošalų, tuo ją labiau myli vyras, tuo ji turtingesnė... Vis dėlto šios šalies gyventojams už auksą kur kas brangesnis vanduo. Kuveite per metus lyja du kartus - pavasarį. Tuomet per kelias dienas atgyja, sužaliuoja ir pražįsta dykuma, o paskui peizažas tampa pilkas ir nykus. Jei ne prie kiekvieno medžio ar krūmo privesta autonominė drėkinimo sistema, Kuveite žalios spalvos nebūtų. Augalams laistyti, skalbti ir praustis naudojamas nugėlintas jūros vanduo. Geriamąjį vandenį žmonės perka. Jis yra daug brangesnis už benziną - pastarasis parduodamas beveik už dyką...
Kuveitiečiai apie tolimą ateitį negalvoja. Jie laikosi senų tradicijų ir žino, kad naftos užteks mažiausiai šimtui metų, kad du trečdaliai viso pasaulio naftos yra Kuveito žemės gelmėse. Iš didžiulio prekybinio uosto nepertraukiamu srautu plaukia viso pasaulio tanklaiviai. Pinigai byra į kuveitiečių kišenes...
