(pasakėčia)
Antanas ŠIMBEREVIČEIUS
Kartą vilkšunis padūkęs
Ramiai tvarkė avių ūkį.
Avims kailius tyliai lupo,
Tad mėsos niekad netrūko.
Ir sumanė jis, brolyti,
Rusų mešką aplankyti.
Turi maisto į valias -
Jo ir meškai dar nuveš!
Taip nutaręs ir padarė:
Tuoj pas mešką jis "nuvarė"...
Bet kada namo sugrįžo,
Priešai pitbulius atrišo!
Opozicijos pitbuliai,
Lyg pikti, įsiutę buliai,
Griebė vilkšunį už sprando -
Mirtinai narsus sukando!
Jie parodys, ko verti:
Bijo jų visi kiti...
Kvapo rusiškos meškos
Nepakęs jie niekados!
Grumias vilkšunis ir mąsto:
"Ar besuvaldysiu kraštą?
Galbūt uodegą pabrukti
Ir, kol laikas, reiktų sprukti?"
Pabaigai čia tiks moralas:
Ir suktiems ateina galas!
REKLAMA