Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį Kupiškio rajone, Aleksandrijoje, iki suėmimo registruotam, o iš tiesų kažkur Anykščių rajone pas pažįstamus prieglobstį turėjusiam Sauliui Lazutai. 26 metų aukštaitis į teisiamųjų suolą sėdo... septintą kartą. Anksčiau vyriškis buvo teisiamas už vagystes, o štai paskutinįjį kartą - už dviejų žmonių nužudymą. Tiek daug per palyginti neilgą savo gyvenimą spėjęs prisidirbti nedorėlis ir pats netikėjo, kad teismas suteiks viltį kada nors išvysti saulę ne pro grotuotus pataisos namų langus - manė, jog šįkart bus atseikėta iki gyvos galvos. Tačiau mielaširdingi teisėjai už sunkiausią - ir dar dvigubą - nusikaltimą skyrė 20 metų nelaisvės (tiesa, pirmuosius penkerius metus teks praleisti kalėjimo vienutėje). Išgirdęs tokį teismo nuosprendį, S. Lazuta susižvalgė su netoliese sėdėjusiu tėvu Vitalijumi Lazuta ir abu pergalingai nusišypsojo. Na, o sugrįžęs į Aleksandriją V. Lazuta kaimynams pasigyrė, jog sūnus "po kokių penkerių metų" jau bus laisvėje. Girdi, puikiai žinąs, kad kalėjime trūksta vietų, dėl to už grotų ilgai nelaiko...
Ginčas dėl pinigų
Saulius Lazuta paskutiniu metu darbavosi Anykščių rajono miškuose. Ten su vietiniais bedarbiais pjaudavo medžius, ruošdavo malkas, o už gautus pinigus nusipirkdavo maisto ir svaigalų. Vienas iš tuometinių Sauliaus bendradarbių buvo Troškūnuose, nuomojamame bute, su dešimčia metų vyresne sugyventine Birute Undraitiene apsistojęs Vitalijus Belovas (39 m.). Po įtempto darbo ši trijulė neretai susėsdavo prie buteliuko "atsipalaiduoti"...
Išgertuvės Birutės ir Vitalijaus laikinojoje buveinėje "įsivažiavo" ir praėjusių metų gruodžio 21-osios pavakarę. Kaip ir buvo galima tikėtis, įkaušę vyrai ėmė kivirčytis. Dabar jau niekas tiksliai nesužinos, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau teisme S. Lazuta dievagojosi, jog konfliktą įžiebė ne jis, o sugėrovas Vitalijus. Pastarasis atseit pareiškė už parduotus medienos ruošinius Sauliui neduosiąs nė lito - tai kaip, girdi, nesupyksi... Saulius prisiekinėjo, jog pirmas smogė Vitalijus. Tad gindamasis S. Lazuta Vitalijui esą ir dūrė rankoje turėtu virtuviniu peiliu, o galiausiai įsismarkavo taip, jog Vitalijus nuo dūrių krušos po kelių akimirkų krito negyvas. Po to galvažudys atsisuko į V. Belovo sugyventinę Birutę, kuri - to neneigė ir pats Saulius Lazuta - mušeikas bandė nuraminti, išskirti. Ir tik tada, kai sugyventinių porelė buvo patiesta ant grindų, S. Lazuta įžengė į gretimą kambarį ir pristojo prie B. Undraitienės nepilnametės dukters. Pareikalavo meilės! Beje, tokį pat reikalavimą jaunai merginai nedorėlis buvo išsakęs ir prieš kruviną incidentą, tačiau tąsyk buvo atstumtas. Kas žino, gal tai ir buvo svarbiausias motyvas Sauliui staiga susinervinti, įsižeisti, ryžtis siaubingam nusikaltimui...
Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne šešiolikmetės gudrybė. Mergina, nors ir pamatė kraujo klane gulinčius negyvus motiną ir patėvį, iš paskutinių jėgų susitvardė ir pasiprašė trumpam išleidžiama į lauko tualetą. O kai jau išbėgo lauk, tiek banditas ją tematė... S. Lazuta policijos pareigūnų buvo sulaikytas dar nespėjęs kaip reikiant nusimazgoti kruvinas rankas...
Apie šeimą - prasti atsiliepimai
Visi kalbinti Aleksandrijos ir aplinkinių kaimų gyventojai laikėsi vienos nuomonės: du žmones Anapilin pasiuntęs S. Lazuta turėjo būti nubaustas pačia griežčiausia bausme - už grotų "komandiruotas" iki gyvos galvos. Kokia, girdi, gali būti kalba apie bandito pasitaisymą, persiauklėjimą, jei jis nedarė jokių išvadų - kone kasmet sėsdavo į teisiamųjų suolą už įvykdomus vis naujus nusikaltimus!
- Kaip reikės gyventi, kai jį paleis? - nesigėdydami, kad to labai bijo, svarstė Lazutų kaimynai, jau dabar galvodami, jog, prieš Sauliui sugrįžtant, nori nenori teks apleisti gimtąsias vietas, pakeisti gyvenamąją vietą.
Aplinkinių teigimu, blogio šaknų reikėtų ieškoti ne kur kitur, o tik Sauliaus šeimoje. Tėvai, Vitalijus ir Laima Lazutos, kaimo gyventojų žodžiais, yra "amžini pijokai", seniai įrašyti į padidintos rizikos šeimų įskaitą, ir tuo esą viskas pasakyta... Antai kai dar vyko teismo posėdžiai, Vitalijus ir Laima Lazutos gaudavo kvietimus į teismą. Neturėdami nė lito kišenėje (nes visi pas ūkininkus uždirbami pinigai bemat prageriami), Lazutos esą apsilankė pas kaimynus, maldaudami paaukoti pinigų kelionei. Nuoširdi pensininkė nepagailėjo dešimties litų, tačiau šiuos pinigus Lazutos praleido pirmame pasitaikiusiame "taške" - į Panevėžį taip ir nenuvažiavo. O kitą kartą vėl atėjo prašyti " kelionei"...
Beje, pastaruoju metu Vitalijaus Lazutos (Sauliaus tėvo) Aleksandrijoje nėra - jis išsibastęs kažkur į Anykščių rajoną. Dingusi iš kaimo ir Laima Lazutienė. Moteriškė, sako, prisiglaudusi pas naująjį gyvenimo draugą, gyvenantį maždaug už dešimties kilometrų nuo Kupiškio. Tokia "makalynė", vietinių teigimu, Lazutoms būdinga nuo senų laikų. Tad nieko keista, kad per nesibaigiančias tėvų gastroles jaunėlį brolį (jis, beje, turi sunkią negalią, gyvena globos namuose) išeiginėmis dienomis prižiūri sesuo Jūratė.
- Neįtikėtina, kad visada būdavęs toks ramus ir geras, Saulius nužudė du žmones, - "Akistatos" žurnalistei guodėsi Jūratė Lazutaitė. - Jis, kiek žinau, pirmas nepradėjo... O toks jau Sauliaus charakteris - jei kas užpuola, ginasi negalvodamas apie pasekmes... Tada, matyt, jam irgi "nervas užplaukė"...
Be to, anot Jūratės, Birutė Undraitienė (tai ta moteris, kurią brolis nužudė) visada būdavo "labai bjauri". Tai gal, girdi, prisiprašė...
J. Lazutaitė prasitarė už grotų atsidūrusiam broliui jau perdavusi cigarečių ir maisto produktų siuntinį, tai sakė reguliariai darysianti ir ateityje. Gaila esą tik dėl to, jog kol brolis bus "kalėjimo režime", nebus suteikiama galimybė važiuoti į pasimatymus. Jūratės nuomone, broliui buvo skirta per griežta bausmė...
Jūratei pritarė ir sugyventinis Darius. Augalotas vyras patikino niekada su Sauliumi neturėjęs nė menkiausio konflikto, nebuvęs susipykęs.
- Jėzau, kad tik jis ten, kalėjime, nesugalvotų pasidaryti galo, - baiminosi neoficialus svainis. - Juk uždarytas ne amžinai! Gerai elgsis - ir paleis anksčiau laiko...
Dariaus įsitikinimu, "gero būdo" Sauliui koją pakišo alkoholis. Girdi, Sauliukas tąkart nebūtų padauginęs ir dabar vaikščiotų laisvėje...
