Irena ZUBRICKIENĖ
- Kai vieną dieną pailsusi sėdėjau kapinėse ir dairiausi aplinkui, savo marčiai parodžiau, kur norėčiau būti palaidota - labai gražioje vietoje, ant kalnelio, - prisiminė tuokart neįsidėmėtą smulkmeną Jusevičių kaimo (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyventoja Monika Ona Gražulienė (70 m.). - Pasirodo, tai buvo pranašiški žodžiai - tik ne apie mane: po savaitės ant to kalnelio palaidojome mūsų sūnų Arūną...
Kaimynas pasėjo nerimą
Tą dieną Arūnas iš darbo negrįžo. Vakarop motina, savais reikalais apsilankiusi pas kaimynus ir pamačiusi parsvirduliuojantį jų sūnų Raimondą Astrauską, lyg tarp kitko pasiteiravo, ar jis buvęs ne kartu su Arūnu. Raimondas atsakė, kad su Arūnu ir pažįstamu Rimu Plikiu po darbo ilsėjosi prie gyvenvietės pakraštyje esančio vandens telkinio, kurį pamėgę žvejai. Ten vyrai esą "padarė buteliuką" ir apgirtęs Raimondas panoro eiti į namus. Arūnas, anot jaunojo kaimyno, kalbintas kartu traukti namų link, atsisakė, nes dar norėjo pasilikti. Suaugusio bičiulio Raimondas, suprantama, netampė.
- Kai aš užsiminiau Raimondui, kad likęs neblaivus Arūnas gali įsiversti į vandenį, vaikinas man, rodės, rūpestingai pritarė, - sakė Arūno motina. - Tai manyje pasėjo baimę ir nerimą.
Parėjusi į namus, M. O. Gražulienė tuoj pat nusiuntė savo vyrą pasidairyti prie tvenkinio ir parsivesti Arūną, tačiau nuėjęs Albinas nerado nei sūnaus, nei kartu turėjusio būti jo sugėrovo R. Plikio.
Vandenyje plūduriavo liemenė...
Kitą dieną namiškiai, vėl nesulaukę Arūno grįžtant iš darbo, sunerimo rimčiau. Jie apkeliavo kelias vietas, kur tikėjosi rasti Arūną, bet paieškos buvo veltui: niekas nebuvo matęs pražuvėlio. Arūnas tądien nebuvo ir darbe, kurį tikrai labai brangino. Tai nustebino ir kartu su Arūnu prie vandens telkinio lemtingąjį vakarą buvusį Raimondą Astrauską. Šis kaipmat nuskuodė pats apsidairyti prie vandens.
- Kai parėjęs Raimondas mane stipriai apsikabino ir pasakė aptikęs vandenyje plūduriuojant Arūno neperšlampamą liemenę ir nujaučiąs juodžiausią nelaimę, mane persmelkė skausmas - jau žinojau, kad viltis pamatyti sūnų gyvą sparčiai blėsta, - graudinosi M. O. Gražulienė.
Apie įtarimus, kad vandens telkinyje gali būti nuskendęs Arūnas (dėl plūduriavusios liemenės), buvo pranešta į policiją. Pareigūnai perdavė žinią ugniagesiams gelbėtojams. Apie porą valandų vandenyje pasidarbavę narai iš tiesų ištraukė paskendusio Arūno kūną.
Nežinia tik didina skausmą
Palaidoję sūnų Gražuliai iki šiol nežino, kokiomis aplinkybėmis paskendo jų sūnus, ir baiminasi, kad to niekada nesužinos. Kaimynų sūnaus Raimondo, tą vakarą palikusio Arūną su kitu pažįstamuoju (jeigu Raimondas sakė tiesą), jie nelinkę kaltinti. Šis vaikinas pats labai išgyvena bičiulio netektį, sielojasi, kad išgertuvės baigėsi taip tragiškai, dalyvavo pagerbiant žuvusįjį, kasė jam duobę, nešė karstą. Tačiau Rimas Plikis, paskutinysis matęs Arūną gyvą, Gražuliams iki šiol yra mįslė. Išgerti mėgstantis vyras nebuvo užsukęs į laidotuves, neužėjo pasikalbėti pas gedinčiuosius ir po laidotuvių, nors turėtų suprasti, kad tėvams ir Arūno broliams bei seserims svarbus kiekvienas žodis, liudijantis apie paskutiniąsias Arūno gyvenimo minutes.
Anot M. O. Gražulienės, jos šeima - ne iš tų žmonių, kurie, nežinodami tikslių detalių, draskytų kam nors akis ir kaltintų tik vadovaudamiesi savo doros samprata. Vis dėlto nežinia apie Arūno mirties aplinkybes, kaime pasklidusios spėlionės ir versijos tik didina jų netekties skausmą. Arūno namiškiai po laidotuvių jau spėjo įsitikinti, kad Rimas Plikis jų vengia - pamatęs sprūdino tolyn, kad netektų susitikti akis į akį. Kodėl, belieka tik spėlioti. Tai kelia visokių blogų minčių.
Korespondentei irgi nepavyko susitikti su R. Plikiu. Kaimo žmonių manymu, senokai ir jų matytas vyras "turbūt užgėręs ir nesirodo". A. Gražulio žūties aplinkybes tiriantiems Kalvarijos policijos komisariato pareigūnams R. Plikis po nelaimės yra sakęs, kad jis lemtingąjį vakarą Arūną palikęs pakrantėje labai girtą ir užmigusį. Kad vyras esą nenužingsniuotų į vandenį, jis neva dar patraukė jį tolėliau ir saugiau. Neblaiviam Rimui nešovė į galvą mintis, kad apie vakare lauke vieną paliktą bičiulį reikėtų pranešti netoliese gyvenantiems jo namiškiams, kuriuos jis būtų nesunkiai pasiekęs, nes tuokart važiavo dviračiu.
Realiausia, anot pašnekovų (taip kol kas mano ir pirminius duomenis surinkę pareigūnai), kad Arūnas vandenyje atsidūrė netyčia - atsibudęs ir staiga be orientacijos žengęs ne ten, kur reikia. Tuomet beliktų apeliuoti tik į Arūno sugėrovų sąžinę, kad šie vienas kitam buvę įdomūs tik tol, kol buvę kuo vaišintis...
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Sutuoktiniai Gražuliai norėtų ramybės - ji ateitų tik sužinojus apie tikrąsias sūnaus žūties aplinkybes
- Nuo šiol Jusevičių kaimo vandens telkinys paženklintas gedulu
2006 05 23
