Remigijus RAINYS
Lietuvos Draudimo Kauno nuostolių sureguliavimo centro specialistams diena iš dienos tenka tirti įvairiausius draudiminius įvykius ir nustatyti draudimo polisus sudariusių klientų patirtą žalą. Pasitaiko, jog žmogaus patirtos žalos negalima įvertinti litais, nes ji priklauso moralinės žalos kategorijai ir tuomet draudikams tenka tapti psichologais ir taip sureguliuoti kartais net įsisenėjusius konfliktus. Gerokai dažniau, tiriant draudiminius įvykius tenka įsijausti ir į seklių vaidmenis, nes norinčių apmauti draudimo bendrovę tikrai netrūksta.
Apdraustas kvapas
Viena sublokuoto kotedžo antrame ir trečiame aukšte butą turinti kaunietė apdraudė savo turtą nemaža suma. Po kurio laiko, pasiturinčiai gyvenanti ponia prisipažino, jog draudimo kompanija - paskutinė jos viltis nesibaigiančioje kovoje su pirmame aukšte gyvenančiu kaimynu. Pastarasis, nenorėdamas mokėti komunalininkams už patalpų šildymą, atsijungė nuo miesto tinklų ir savo būsto apšildymui susimeistravo sudedamą kilnojamą krosnelę, panašią į pokario metų "buržuiką", o dūmtraukį įkišo į ventiliacijos šachtą. Nuo to laiko, kiekvieną kartą kai kaimynas šildydavosi, moteriškės bute pasklisdavo aštrus dūmų kvapas, kuris gerokai nuodijo kaunietės gyvenimą. Geranoriški pokalbiai su kaimynu nepagelbėjo, nes šis kategoriškai neigė turintis tokį šildymo įrenginį ir į savo butą nieko neįsileisdavo. Nelaimėlei nesugebėjo padėti nei policijos pareigūnai, nei ugniagesiai, nes atvykusius pareigūnus išradingasis pilietis įsileisdavo tik tada, kai krosnelė jau būdavo išardyta ir paslėpta. Jo bute dūmų kvapo nesijausdavo, o kaimyniniuose apartamentuose sklindančių kvapų prie protokolo, kaip sakoma neprisiūsi. Atrodė, kad moteriškė prašovė pro šalį ir apdrausdama savo turtą, nes po eilinės "kvapų atakos" butą apžiūrėdavę ekspertai nustatydavo, jog apdraustam turtui jokios žalos nepadaryta. Vis tik Nuostolių sureguliavimo centro žmonės išeitį surado: bendradarbiaudami su policija ir ugniagesiais kartą sugebėjo niekadėją užklupti "nusikaltimo vietoje", tačiau bausti jo nesiūlė, o patarė ventiliacijos angose įtaisyti specialius nedaug tekainuojančius indėkus ir problema buvo išspręsta. Kaimynai nuo to laiko sugyvena taikiai ir net susitikę palinki vienas kitam labos dienos.
Išradingas racionalizatorius
Nuo centrinio šildymo sistemos atsijungti sumanęs Kaune, taip vadinamame Bermūdų trikampyje stovinčiame daugiaaukštyje gyvenantis bedarbis paprasčiausiai nupjovė bei užvirino į jo atvestus vandentiekio vamzdžius ir be šilumos paliko visą laiptinę. Nepadėjo jokie kaimynų prašymai ir įkalbinėjimai įsileisti į butą šildymo specialistus ir kaip nors išspręsti nemalonią situaciją, todėl perpykę žmonės griebėsi drastiškų priemonių - kiekvieną naktį išdauždavo bent po vieną užsispyrėlio buto langą. Išradingasis "racionalizatorius" apdraudė savo turtą Lietuvos Draudime ir kone kas rytą registruodavo draudiminį įvykį bei ramiai stiklindavosi langus, sąskaitas pateikdamas apmokėti draudimui. Po trijų dienų draudėjai atsisakė toliau apmokėti nuostolius ir nutraukė draudimo sutartį, motyvuodami, kad drausdamasis klientas nuslėpė padidintos rizikos aplinkybes.
Paslaptinga vagystė Kėdainiuose
Į draudėjus kreipėsi vienos Lietuvos Draudime apdraustos Kėdainių kavinės savininkas ir pranešė, kad iš jo kavinės pavogtas didelis kiekis alkoholinių gėrimų. Kaip ir pridera, vagystės faktas buvo užregistruotas policijoje, atlikta inventorizacija ir surašytas visus reikalavimus atitinkantis aktas. Draudikams įtarimą sukėlė tik nepaprastai didelis pavogtų gėrimų kiekis, nes tiek alkoholio plėšikai galėjo išsigabenti nebent treileriu. Nuostolių sureguliavimo centro specialistams teko tapti matininkais. Vyrai išmatavo šampano, degtinės ir vyno dėžių aukštį, plotį bei ilgį ir apskaičiavę apvogtosios patalpos tūrį nustatė, kad net jei joje nebūtų buvę palikta jokio tarpelio ar praėjimo, čia galėjo būti sutalpinta mažiau nei pusė savininko deklaruojamų gėrimų. Sugėdintas kavinės šeimininkas prisipažino, kad gerokai padidino savo nuostolius norėdamas pasipelnyti. Nors draudimo kompanija, motyvuodama melagingai pateiktomis žiniomis, galėjo nelaimėliui nieko nemokėti, tačiau realus nuostoliai vis tik buvo atlyginti.
Pavogta tai, ko iš viso nebuvo
Išparduodant bankrutavusios stambios Kauno gamyklos turtą dalį patalpų įsigijo viena uždaroji akcinė bendrovė. Naujieji šeimininkai apdraudė savo pirkinį ir ketino nedelsdami pradėti rekonstrukciją. Po trijų dienų draudėjams buvo pranešta, kad patalpose nežinomi asmenys nupjovė ir pavogė vandentiekio vamzdžius ir išsinešė visus radiatorius. Policijos pareigūnai nesėkmingai ieškojo ilgapirščių pėdsakų, kol pagaliau draudikų "sekliams - mėgėjams" pavyko išsiaiškinti, jog vamzdžiai ir radiatoriai buvo nuimti ir parduoti dar prieš tris ar keturis mėnesius iki šios patalpos buvo privatizuotos.
Viesulas - niekuo dėtas
Pavasarį, šalyje praūžus gausiems viesulams, į draudėjus kreipėsi vienos pakaunės sodybos savininkas prašydamas atlyginti jo valdose siautėjusios vėtros padarytus nuostolius. Sodybos šeimininkas skundėsi, jog vėjo gūsiai nuplėšė gyvenamojo pastato stogą. Atvykę į vietą Nuostolių sureguliavimo centro specialistai tikrai rado bestogį namą, tačiau kambarių grindis kai kur dengė kitur jau senokai ištirpusio sniego sluoksnis, o virtuvės aslą puošė sudžiūvusių, pernai čia augusių dilgėlių parudavę kamienai. Net nepatyrusia akim nesunku buvo nustatyti, jog ši sodyba be stogo riogsojo jau mažiausiai metus ir pavasarinės vėtros čia tikrai niekuo dėtos. Panašiai draudimo išmokas ketino gauti ir kitas "naujasis lietuvis", kuris įsigijęs sodybą pamiškėje ir ją apdraudęs, trijų mėnesių bendrovei pranešė, kad vagys per keletą naktų nuardė ne tik stogo skardas, bet ir nuo sienų pavogė gipso kartono plokštes, išardė bei išsivežė grindis ir laiptus. Žodžiu, vietos išvaizdaus namelio ant pamatų liko stypsoti tik karkasas. Tikrinant vietoje paaiškėjo, jog nenaudėliai dirbo labai profesionaliai - stogo skardos buvo nenuluptos, o demontuotos atsargiai ištraukus visas iki vienos sutvirtinimo vineles, gipso plokštės nuimtos rūpestingai atsukus visus jas laikančius varžtus. Panašiai išardyti laiptai bei grindis, todėl vagys turėjo darbuotis dieną ir naktį nemažiau kaip savaitę, o savininkas tvirtino, jog savo valdas lankė vos prieš dvi paras. Tyrimo metu apklausti kaimynai neslėpė, jog savo gerą ilgoką laiko tarpą ardė ir pardavinėjo pats sodybos šeimininkas, todėl draudimo išmoka jam nebuvo išmokėta. Suktesni apleistų sodybų savininkai savo turtą paprasčiausiai padega, nes tokiu atveju kaltininkus nustatyti gerokai sunkiau.
Autoverslo pramaniūgai
Lietuvos Draudimo darbuotojai tikina, kad bandymai neteisėtai gauti draudimo išmokas imituojant prabangių automobilių avarijas kartojasi beveik periodiškai: užplūsta draudiminių įvykių banga ir vėl nuslūgsta, kai įrodoma, jog autoįvykiai surežisuoti. Dažniausiai tai daro prabangių automobilių savininkai. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kai nemažai sumai apdraudus brangų automobilį, jau po kelių mėnesių jis būtinai "patekdavo" į avariją. Vienok nustatyta, kad draudžiant apžiūrai būdavo pateikiamas kitas to paties modelio ir spalvos automobilis, kurio kėbulo numeriai būdavo iš anksto perkalti, o autoįvykio "aukos" vaidmenį atlikdavo iš Vakarų pargabenta dužena. Neperseniausiai draudimo išmoką gauti tikėjosi ir tarytum Raudondvario plente į medelius atsitrenkęs ir savo naujutėlaitį mercedesą sudaužęs pilietis. Apžiūrint "įvykio" vietą aiškiai matėsi, kad jaunų medelių kamienai apkapoti paprasčiausiu kirviu ir net nepasirūpinta nuo žemės surinkti skiedrų. Deja, kol įvykį tiriantys policijos pareigūnai po ilgų svarstymų nusprendė ekspertizei nupjauti sužalotus medžius, kažkas tai jau buvo padaręs anksčiau, tad įrodyti nieko nepavyko. Solidaus amžiaus pilietis į draudimo bendrovę kreipėsi po to, kai jam, Savanorių prospektu važiavusiam su sūnui priklausančiu japonišku motociklu, paprastai vadinamu "britva", kelią užtvėrė netikėtai iš kiemo senutėle "Jetta" išvažiavęs jaunuolis. Nelaimėlis teigė, jog važiavo nedideliu greičiu, todėl spėjo nušokti nuo motociklo ir liko net neįbrėžtas, o štai į automobilį atsitrenkęs japonų technikos stebuklas lūžo perpus. Tas, kam nors kartą teko matyti kelyje važiuojančią "britvą" vargiai įsivaizduoja, kaip nuo jos galima "staigiai nušokti", nes šis motociklas valdomas vos ne atsigulus ant jo kniūbsčiomis. Dar keisčiau atrodė tai, kad "Jetta" nukentėjo ne taip jau smarkiai, o neatlaikė iš titano lydinių pagamintas "britvos" rėmas. Solidusis dėdulė pasijuto labai nejaukiai, kai jam buvo įrodyta, kad motociklas iš Vakarų atkeliavo jau sudaužytas.
Sukčiams Lietuvoje jau per ankšta
Kažkodėl draudimo bendroves apgauti sumanę sukčiai viliasi, kad užsienyje užregistruoti autoįvykį lengviau ir tikisi, kad ten policijos pareigūnai aplaidžiau atliks savo pareigas. Baltarusijoje savo apynaujį automobilį sudaužęs pilietis draudimo bendrovei pranešė, jog nuslydo nuo kelio važiuodamas vos 50 kilometrų per valandą greičiu ir trenkėsi į pakelės medį, tačiau po tyrimo paaiškėjo, kad pilietis savo keturratį skraidino kone trigubai greičiau ir dar būdamas neblaivus. Vis dar atsiranda gudručių, kurie mitriai pakiša savo automobilių paskuigalius tokių fokusų nelaukiantiems užsieniečiams ir tampa "nukentėjėliais" autoįvykiuose Vakarų šalyse, o gavę tenykščių draudimo bendrovių išmokas, bando antrą kartą išreikalauti nuostolių atlyginimo Lietuvoje. Kartais jiems pavyksta, nes bendradarbiavimo ryšiai ir keitimasis informacija su vakarų kolegomis dar tik pradinėje stadijoje.
Profesija - nukentėjėlis autoįvykyje
Įvedus privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą gerokai sumažėjo sukčių, specialiai užkišančių savo automobilius gatvėse važinėjantiems ir staigiai stabdyti nepasiruošusiems piliečiams, o įvykus susidūrimui išreikalaujantiems iš naivuolių nemažų sumų "nuostoliams atlyginti", tačiau šio verslo profesionalai vis dar gerokai patampo draudimo bendrovių darbuotojų nervus. Kauno priemiestyje - Domeikavoje - gyvenantis pilietis vien į Lietuvos Draudimą dėl jam per pastaruosius kelis metus autoįvykiuose padarytos žalos kreipėsi daugiau nei 60 kartų. Spėjama, jog ir kitose draudimo bendrovėse jis žalos atlyginimo reikalavo ko gero ne ką mažiau, juo labiau, kad ne vieną apvalią sumelę domeikaviškiui pavyko išlupti iš sutrikusio "kaltininko" tiesiog avarijos vietoje. Atrodytų, kad neabejotinai pats "nelaimingiausias" šalies vairuotojas į autoįvykį patenka vos išvažiavęs iš savo kiemo, nors šiuos "techninius susidūrimus" tiriantys kelių policijos pareigūnai jau seniai nustatė tam tikrus dėsningumus. Paaiškėjo, kad mūsų herojus pamėgęs tam tikrus transporto žiedus Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje, kur atvažiuoja su dažnai keičiamais savo ir giminių ar pažįstamų vardu registruotais automobiliais ir mitriai "pakiša" jų paskuigalius nepatyrusiems vairuotojams. Į avarijas, kaip į darbą važinėjantis vyrukas kartais vairuoja jau anksčiau aplamdytas mašinas, bet po susidūrimo reikalauja užregistruoti net menkiausius kėbulo įbrėžimus. Perkandę savo kliento taktiką draudikai, pastaruoju metu jo patirtus nuostolius teįvertindavo tik keliais litais, tad profesionalus nelaimėlis į juos kreipdavosi rečiau. Atrodė,. jog aferos liausis kai domeikaviškis būdamas neblaivus autoavarijoje sužeidė moteriškę, tačiau iškėlus baudžiamąją bylą, kuri vilkinama jau kone metus, autoįvykio kaltininkui buvo sugražintas vairuotojo pažymėjimas, mat pagal mūsuose galiojančius įstatymus už vieną prasižengimą negalima bausti du kartus. Belaukdamas teismo "nelaimingiausias šalies vairuotojas" ir toliau sėkmingai papuola į avarijas, kuriose visuomet tampa nukentėjėliu ir net ruošia sau pamainą, automobilio pakišinėjimo meno apmokydamas jaunąją kartą.
