Šioje vaistažolėje gausu askorbino rūgšties, saponinų, alkaloidų, flavonoidų, mikroelementų.
Liaudies medicinoje dirvinės čiužutės užpilai ir nuovirai vartojami kaip diuretikas, kraują atstatanti, atsikosėjimą lengvinanti, potenciją stiprinanti, karščiavimą mažinanti priemonė. Šia vaistažole gydoma maliarija, skarlatina, stenokardija, geltligė, gonorėja, sifilis, sėklidžių uždegimas, galvos ūžesiai ir skausmai.
Pusę arbatinio šaukštelio džiovintos smulkintos čiužutės užplikykite stikline verdančio vandens, sandariai uždenkite ir palaikykite 4 valandas. Nukoškite, vartokite po arbatinį šaukštelį kas 3-4 valandas 4-5 kartus per dieną.
Lapų ir sėklų milteliai vartojami 3-4 kartus per dieną po 0,3 gramo. Padeda nuo aterosklerozės, hipertonijos, cukrinio diabeto, stiprina organizmą. Sėklų milteliai rekomenduojami sergantiesiems infekcinėmis ligomis (juodlige, maru), apsinuodijusiems nuodais, jei vargina reumatas.
Švieži smulkinti dirvinės čiužutės lapai dedami prie pjautinių sužalojimų, žaizdų, pūlingų opų. Šio augalo sultimis gydomos karpos.
Kinų medicinoje čiužutės sėklų nuoviru gydomas akių uždegimas.
Čiužutė vartojama ir maistui. Šviežių lapelių galima dėti į salotas, sriubas, o sėklos tinka antriesiems patiekalams gardinti (vietoj garstyčių).
Dėmesio! Čiužutės negalima vartoti nėščiosioms, nes gali įvykti persileidimas!
