Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Man geriau paliko, kai sužinojau, kokią bausmę teismas paskyrė sūnui, - neslėpdama ašarų prabilo 19-mečio Artūro Piatkovo mama Sigita Kalinina. - Kad sūnus atsidūrė kalėjime - visąlaik kaltinau tiktai save... Ištisus penkiolika metų kentėjau aš ir vaikai...
Netikėtas teismo sprendimas
Štai tokiu trumpu monologu prasidėjęs pokalbis su 45 metų Sigita Kalinina, šiuo metu iš Pasvalio rajono laikinai persikėlusia į sesers butą kaimyniniame Pakruojo rajone, truko gana ilgai. Moteris džiaugėsi netikėtai atsiradusia galimybe išsikalbėti, pasiguosti, pasidalyti savo skaudžiais išgyvenimais. Mat visai neseniai Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Sigitos sūnus Artūras buvo kaltinamas jos 36-erių metų sugyventinio Dano Riliškio nužudymu. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai Artūro veiksmus įvertino kaip tyčinį nužudymą. Bylą nagrinėjant teisme prokurorė kaltinamajam jau buvo pasiūliusi gana griežtą - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto teismas, atidžiai išnagrinėjęs visas aplinkybes, nusprendė, jog šis nusikaltimas įvyko peržengus būtinosios ginties ribas, o mirtimi pasibaigusį konfliktą sukėlė pats D. Riliškis. Už tai A. Piatkovas nuteistas kalėti dvejus metus...
Du vyrai liko Rusijoje
Danas Riliškis buvo trečiasis vyras Sigitos gyvenime. Moteris su šypsena prisimena savo kelionę į komjaunuoliškas statybas Rusijoje, toli nuo gimtųjų namų. Ten ji ne tik dirbo statybose brigadininke, baigė technikumą, bet ir pirmą kartą ištekėjo. Tapusi Kalinina, po poros metų moteris išsiskyrė. Neilgai gyvavusi šeima vaikų nesusilaukė. Paskui Sigita susipažino su kitu vyriškiu - Piatkovu, vėliau tapusiu jos dukters Jurgos bei sūnaus Artūro tėvu. Su juo, taip ir oficialiai neįteisinus santuokos, bendras gyvenimas tęsėsi gana ilgai - apie 9-erius metus. Tačiau Sigitą traukė gimtinė, o jos vaikų tėvas Lietuvoje neprigijo ir grįžo į savo kraštą.
Norėjo įrodyti savo vertę
1990-aisiais S. Kalinina savo likimą sujungė su D. Riliškiu (beje, pastarojo brolis buvo vedęs Sigitos seserį), tačiau šis sprendimas gyventi kartu nebuvo paprastas. Grįžusi iš Rusijos, jauna moteris girdėjo kaimo žmonių vertinimus, jog yra labai graži, ir matė, kaip atkakliai aplink ją "ėmė rėžti sparną Danas", su kuriuo ji buvo pažįstama jau seniai, nes jų tėvai gyveno netolimoje kaimynystėje. Vis dėlto Sigita suvokė, jog turi du vaikus, be to, kandidatas į draugus buvo jaunesnis net aštuoneriais metais. Šį amžiaus skirtumą ypač pabrėždavo aplinkiniai, todėl vieną dieną Sigita nusprendė tarsi įrodyti, jog yra verta ir žymiai jaunesnio vyro, sutiko su juo gyventi kartu. Dabar moteris tikina, jog, priimdama tokį sprendimą, ji padarė pačią didžiausią klaidą gyvenime...
Antroji klaida
- Aš iš tiesų jį mylėjau, - atvirai prisipažįsta pašnekovė. - Tiesa, toji meilė atėjo pamažu, ne iš karto. Galbūt bendro gyvenimo pradžioje ir Danas man jautė panašius jausmus... Deja, kaip būtų gaila pripažinti, jie labai greitai išblėso. Mano draugas lakstė paskui moteris, mėgo išgerti, o grįžęs namo keldavo triukšmą. Aš kantriai tylėjau ir vyliausi, jog po kurio laiko jis vis dėlto susitupės, pasikeis, taps rimtesnis. Deja, laikui bėgant santykiai su Danu vis blogėjo. Mes kartu nebuvome pragyvenę nė metų, kai pirmą sykį jis labai skaudžiai mane sužalojo - spirdamas koja į veidą, išmušė net keturis priekinius dantis. Nors buvo be galo skaudu, sunku ir gėda - niekam nesiskundžiau. Tiems, kam parūpo, kas atsitiko, paaiškinau, jog pati nukritau ir susižalojau... Tąsyk Danas manęs atsiprašė, nes labai bijojo policijos. O aš iškart atleidau.. Tai buvo dar viena didžiulė mano klaida...
Vietoj meilės - smurtas
Pasakodama savo išgyvenimus, Sigita visą laiką liejo ašaras. Moteris prisipažino, jog dar ne sykį ji patyrė sugyventinio smurtą, tačiau atleisdavo, nes tą vyrą labai mylėjo.
Prieš penkerius metus pora susilaukė dukrelės Gabrielės. Sigita neslėpė, Jog, būdama keturiasdešimties, apie vaikus jau negalvojo, tačiau jų labai norėjo sugyventinis. Jis dažnai apie tai kalbėdavo. Deja, tapęs tėvu, vyriškis net neatvažiavo į ligoninę jų aplankyti. Gimdyve, dovanomis bei gėlėmis gydytojams ir kūdikio kraiteliu pasirūpino Sigitos motina. Dėl to Sigitai buvo labai skaudu. Gabriele pavadintą mergaitę sugyventinis vis dėlto mylėjo, bet, ilgiau į ją pažiūrėjęs, garsiai reikšdavo abejones - esą gal dukra ne jo, nes yra šviesiaplaukė (Danas buvo tamsaus gymio). Sigita sugyventinį nuramindavo, sakydama, jeigu jis nebūtų Gabrielės tėvas, meilės jai nejaustų. Tačiau Danas buvo visiškai abejingas kitiems dviems Sigitos vaikams - Jurgai bei Artūrui. Pastarojo labai nekentė. Motina tik vėliau iš kaimynų sužinojo, jog sugyventinis, jai nematant, sūnų dažnai mušdavo. Berniukas niekam, net motinai, nesiskųsdavo. Pirmą kartą jis vis dėlto prabilo būdamas 14 metų. Ant jo veido pamačiusi mėlynę, Sigita sužinojo, jog Danas smogė jos sūnui į veidą dėl to, kad šis neatidavė iš krikšto mamos gautų pinigų...
Laukė, kad apgintų vaikai
Tik dabar Sigita suvokia, ką teko iškentėti jos sūnui. Artūras, parėjęs namo, pirmiausia paklausdavo, ar Danas (jį vadino vardu) blaivus, nes girtas jis būdavo ypač agresyvus. Moteris stengėsi , kad sūnaus ir sugyventinio keliai nesusikirstų - savo vaiko prašydavo nesirodyti virtuvėje, pati į jo kambarį nunešdavo valgyti... Nors ir vyresnioji dukra bei sūnus ne kartą siūlė mamai nutraukti visus ryšius su D. Riliškiu, Sigitai beliko vienintelė viltis - laukti, kol vaikai užaugs ir ją apgins... Moterį iki šiol žeidžia sugyventinio artimųjų paskleistos kalbos, jog Danas ją mušdavo dėl to, kad ši girtaudavo.
Lemtingi dūriai peiliu
Skaudi šeimyninė tragedija įvyko šiemet, sausio 10-osios vakarą. Tuo metu Kalno kaime (Pumpenų seniūnijoje, Pasvalio rajone) gyvenusi S. Kalinina pasakojo, jog tądien sugyventinis parėjo namo gavęs algą (per savaitę pas ūkininką buvo uždirbęs 160 litų). Dalį pinigų (40 litų) atkišo Sigitai ir išėjo į barą. Tame bare Danas lankydavosi nuolat - kai tik kišenėje turėdavo bent litą. Sigita nujautė, jog tas vakaras ramus nebus, nes po kiekvienų tokių išgertuvių namuose kildavo triukšmas. Slegiama nerimo ir juodų minčių moteris nuėjo pasiguosti brolienei. Pastaroji puikiai žinojo, jog, savaitę dirbęs, Danas savaitę gers, paskui vėl dirbs ir vėl girtaus, kels triukšmą... Atėjus draugei, moterys nusipirko vyno ir vaišinosi. Vakare grįžusi namo, Sigita sugyventinį rado su draugais geriantį alų. Danas savo gyvenimo draugei liepė dingti, nesimaišyti po kojomis. Moteris greitai išėjo į kitą kambarį ir atsigulė šalia mažosios dukrelės (beje, tuo metu vyresnioji - 23 metų Jurga jau gyveno ir dirbo Vokietijoje). Pasibaigus svaigalams, Danas išėjo į "tašką". Draugai išsiskirstė. Todėl grįžęs vyriškis labai supyko ir puolė prie Sigitos. Pamačiusi sugyventinio rankose peilį, moteris klykdama pašaukė kitame kambaryje miegojusį sūnų. Šis puolė prie Dano, bandydamas apginti motiną. Moteris sakė dabar negalinti tiksliai prisiminti, kaip viskas įvyko, tačiau matė, kaip sugyventinis puolė mušti Artūrą. Esą greičiausiai šis ištraukė iš Dano peilį, o paskui, bandydamas išsilaisvinti iš stipraus vyro gniaužtų, dūrė, nežiūrėdamas kur. Danas krito ant sofos, iš krūtinės pasipylė kraujas. Vyriškis mirė vietoje. Vėliau apžiūrėdami mirusiojo kūną, ekspertai jame rado net šešias durtines žaizdas. Nespėjęs atsitokėti Artūras nubėgo prie "Via Baltica" kelio, norėdamas pulti po automobilių ratais. Tačiau žmonės jam sutrukdė. Beje, vaikino motina prisipažino, jog sūnus į šį kelią bėgo jau trečią kartą...
Pareikalavo moralinės žalos atlyginimo
Padedama artimųjų bei kaimo žmonių, Sigita palaidojo vyrą, su kuriuo kartu pragyveno net 15 metų. Moteris tikino, jog prie sugyventinio laidotuvių nei jo tėvai, nei broliai neprisidėjo, o vėliau teisme paprašė iš jos priteisti 50 000 litų moralinės žalos. Teismas priteisė 1 000 litų. Tačiau iki šiol Sigitą labiausiai žeidžia tai, jog jos sūnų kai kas vadina žudiku, sako, jog, išėjęs iš kalėjimo, vėl galės žudyti...
- Na, tiesa, jis kaltas dėl Dano mirties, bet juk tai padarė ne tyčia, o bandydamas apginti mane, - guodėsi Sigita... - Sunku girdėti ir kitus kaltinimus: kai kurie kaimo gyventojai tvirtina, jog Daną nudūriau aš, o sūnus tiktai prisiėmė kaltę... Tačiau tai tikrai netiesa...
