Kol 24 metų kaunietė Jurgita nebuvo mačiusi Italijos, ramiai sau dirbo viename miesto grožio salone ir net nesvajojo keisti pasirinktos profesijos. Gyvenimas pakrypo visiškai kita linkme pernykštį kovą, kuomet Jurgitai buvo pasiūlyta mėnesį pasitobulinti kirpėjų kursuose Italijoje. Vėliau ji prisimins, jog pirmieji įspūdžiai nebuvo labai geri. Tačiau laikas bėgo ir kiekviena diena Jurgitą vis labiau siejo su šiuo kraštu. Tad kuomet Turine pas sužadėtinį italą gyvenusi draugė pasiūlė Jurgitai surasti darbą, ji neprieštaravo. Mat jauna moteris spėjo suvokti, jog Italijoje gali ne tik linksmai ir įdomiai pagyventi, bet ir pagerinti savo materialinę padėtį. Juolab jog labai norėjosi kuo greičiau įsigyti savo būstą. Ir visiškai nekeista, jog maždaug po pusmečio grįžusi į namus ir mielai pasidalinusi patirtais įspūdžiais, Jurgita prisipažino vėl kraunanti kelioninius krepšius... Italijos Respublika yra Pietų Europoje. Sostinėje Romoje gyvena per 3 milijonus gyventojų, o visoje šalyje - 57 milijonai. 94 procentai - italai, dar gyvena sardų, retoromanų, ladinų ir kt. 90 procentų gyventojų - Romos katalikai. Už Lietuvą plotu Italija didesnė 4,6 karto.
Italų kalbos išmoko per mėnesį
Į Turiną Jurgita atvažiavo nemokėdama nė vieno žodžio itališkai, tačiau užteko mėnesio, ir ji jau sugebėjo pakankamai susikalbėti su kavinės, kurioje teko dirbti, savininku, kolegomis bei lankytojais. Nemokant kalbos tiek dirbti, tiek bendrauti yra gana sudėtinga. O ypač kai aplink - temperamentingieji pietiečiai. Beje, apie 60 procentų iš 57 milijonų šios valstybės piliečių tebekalba tarmiškai, o kai kurie - tik savo tarme.
Ne visos juodai apsirengusios moterys yra našlės
Jurgitą italai pirmiausia sužavėjo tuo, jog pasirodė esą labai drąsūs,nebijantys eksperimentuoti, mėgstantys ryškias spalvas, besistengiantys išsiskirti iš minios. Jie gražiai rengiasi beveik visomis progomis. Ypač daug išsipuošusių žmonių teko matyti Milane. Italų drabužiai, rankinės, aksesuarai ir apavas - vien jų pačių gamybos ir pačių geriausių firmų - "Valentino", "Balestra", "Cerreti", "Versace", "Lancetti" ir t. t. Verslo žmonės rengiasi konservatyviai - vyrai nesiskiria su kaklaraiščiais, moterys segi sijonus. Džinsus ir kitus spalvingesnius, laisvesnio stiliaus drabužius dažniausiai dėvi vaikai ir paaugliai. Tačiau karštuoju metų laiku visi leidžia sau daugiau laisvės, mėgaujasi įvairesniais stiliais. Beje, tenka priminti, jog Italijoje į bažnyčią moterims nedera eiti nuogomis rankomis, vienplaukėms ar mūvint šortus. Vyrai turi nusiimti skrybėles. Dar ir dabar kaimuose moterys dažnai galima pamatyti apsirengusias juodais drabužiais ir tai nebūtinai reiškia, jog visos jos yra našlės...
Dėmesys ne vien moterims - ir šeimai
Italai vyrai visame pasaulyje žinomi kaip didžiausi donžuanai ir širdžių ėdikai. Tai įsitikino ir pati Jurgita (tiesa, ši tamsiaplaukė lietuvaitė iš tiesų yra įspūdingo grožio - labai primena Kleopatrą). Ji tikino galėjusi išeiti į gatvę be makiažo, paprastai apsirengusi, tačiau visada sulaukdavusi išskirtinio vyrų dėmesio. Užkalbinę jie klausdavo, iš kur mergina atvykusi, kaip gyvenanti. Iš pradžių toks įkyrus dėmesys buvo malonus, tačiau ilgainiui ėmė varginti, netgi darėsi atgrasus. Tačiau apie tokį dėmesį Lietuvos moterims tenka tik pasvajoti. Iš mūsų stipriosios lyties atstovų sulaukti komplimentų, pagyrimo nėra taip paprasta. Tačiau italai didžiulį dėmesį skiria ir šeimai, o ypač - vaikams, kuriuos jie tiesiog dievina. Italams šeima - svarbiausias dalykas gyvenime. Jie įsitikinę, jog savi namai yra geriausi, ir juos nepaprastai garbina. Čia žmogaus visuomeninė padėtis priklauso ne nuo turimo turto, bet nuo kilmės ir klasės. Dar nelabai seniai (ypač pietinėje šalies dalyje) seneliai, jų vaikai ir vaikaičiai gyveno po vienu stogu. Visai šeimai vadovaudavo seniausias vyras, kuris uždirbdavo duonai, o moterys likdavo virtuvėje, kur tą duoną kepdavo. Iš pirmo žvilgsnio tokia šeimos sandara atrodė patriarchalinė, tačiau iš tiesų tikroji valdytoja būdavo vyriausia moteris. Visi šeimos pinigai suplaukdavo pas ją ir pastaroji spręsdavo, ką su jais daryti. Vis dėlto viešai tokios valdžios moteris neparodydavo - ji stengėsi likti vyro šešėlyje. Na, o šiais laikais norma tapo vadinamoji "branduolinė" šeima, kurią sudaro vyras, žmona ir vaikai. Savo patvarumu ji pirmauja tarp kitų vakarų Europos valstybių. Italų šeima stengiasi pasirūpinti visais savo nariais, kad nė vienas iš jų nestovėtų gatvėje ištiesęs ranką.
Pirma karjera, paskui - vestuvės
Nors dažnai sakoma, jog italės moterys labai liesos, tačiau manekeniškos išvaizdos dailiosios lyties atstovių Jurgita matė ne tiek jau daug. Jai įsiminė kiek liesesnė italių viršutinė kūno dalis, veidas, tačiau nemažai jų yra ir apvalesnių linijų. Moterys tekėti neskuba. Jos įsitikinusios, jog nepadarius karjeros tuoktis negalima. Tiktai baigusios mokslus, įgijusios profesiją ar pradėjusios sėkmingą verslą dailiosios lyties atstovės gali tarti lemtingąjį "taip" savo išrinktajam. Beje, svetimšalėms sukurti šeimą su italais nėra labai sudėtinga, tačiau tokia šeima ne visada gali išlikti stipri. Labai didelę įtaką bendram gyvenimui turi tradicijų skirtumai, kultūra ir daugelis kitų dalykų. Anksčiau minėta Jurgitos draugė lietuvaitė, gyvenusi pas sužadėtinį, už jo taip ir neištekėjo - jiedu išsiskyrė. Jauna moteris tikino negalėjusi priprasti prie nepaprastai karšto savo draugo būdo.
Užsidega lyg degtukai
Iš tiesų Jurgitai italai pasirodė tikri karštakošiai. Šia būdo savybe pasižymi tiek vyrai, tiek moterys. Jie užsidega kaip degtukai dėl menkiausios smulkmenos, tačiau lygiai taip pat greitai ir užgęsta. Jiems normalu keiktis, nesvarbu kur - tiek įstaigoje, tiek kavinėje, tiek gatvėje. Keiksmažodžių nevengia net moterys. Jurgita tikina, jog išversti į lietuvių kalbą tokie žodeliai skamba labai šlykščiai. Nepaisant to, italams tai atrodo normalu. Jie labai mėgsta fizinį kontaktą, kalbėdami gali griebti savo pašnekovą už rankos, tapšnoti per petį ar nugarą, glėbesčiuotis. Draugai vyrai apsikabina, o neretai savo kolegą laiko už alkūnės - tai pabrėžia jų pokalbio slaptumą.
Pietų pertrauka - trys valandos
Italų požiūris į darbą daug laisvesnis nei pas mus. Jiems visai nesvarbu, kad klientas laukia - italai įpratę vėluoti. Niekada negalima tikėtis, jog parduotuvė, turinti atverti duris dešimtą valandą, tikrai tuo metu bus atidaryta. Ji gali pradėti darbą vienuoliktą valandą ir būti uždaryta anksčiau. Iš pradžių tokia tvarka Jurgitą šokiravo, nervino, o paskui prie jos nepastebimai priprato. Priprato ir prie pietų pertraukos, kuri prasideda 13 ir trunka iki 16 valandos. Tuo metu uždaromos visos parduotuvės, netgi kavinės - žmonės ilsisi. Tai ypač aktualu vasarą, kuomet prasideda karščiai. Dienos viduryje dirbti iš tiesų būtų sunku... Vakarop atgyja pasilinksminimo įstaigos. Restoranai pradeda ūžti maždaug nuo septintos aštuntos valandos vakaro. Na, žinoma, dabar pats laikas pakalbėti apie garsiąją italų virtuvę.
Nepaprastoji italų virtuvė
Paprastai italai savo dieną pradeda pusryčiais kavinėse. Maždaug 7-8 valandą ryto jie jau sėdi prie baro. Dažniausiai užsisako šviežią bandelę, kapučino arba ekspreso kavos. Pastaroji itin stipri, geriama iš labai mažų puodelių. Jurgita sakė niekur daugiau pasaulyje (ji yra lankiusis Amerikoje, kitose Europos valstybėse) nėra ragavusi tokios skanios kapučino kavos kaip Italijoje. Per priešpiečius italai vėl eina į kavines arba valgo mažyčius sumuštinukus, plonyčius picos gabalėlius, nevengia išlenkti taurelę aperityvo. Na, o didžiausias dėmesys sutelkiamas vakarienei, kuri prasideda gana vėlai - devintą ar net dešimtą valandą vakaro. Paprastai vakarieniauti susirenkama šeimomis, neretai - su kolegomis, bendradarbiais. Per vakarienę patiekiami 4-5 patiekalai - daug valgo tiek vyrai, tiek moterys. Jie labai mėgsta jūros gėrybes, spagečius, picas. Nėra restorano, kurio valgiaraštyje nebūtų šių patiekalų. Paprastai po šaltųjų užkandžių užsisakomas karštas mėsos ar žuvies kepsnys. Galiausiai ateina eilė desertui. Jurgitai italų virtuvė labai patiko, maistas neparastai skanus. Jei kam kyla klausimas, kodėl tiek daug valgydami italai neturi antsvorio, galima labai paprastai paaiškinti, jog taip yra dėl to, kad jie valgo labai sveiką maistą. Čia iš mėsos kepsnio riebalai nevarva (paprastai jie kepami ant grotelių be jokių riebalų), mėsa nevalgoma su bulvėmis, vartojama labai daug įvairiausių šviežių daržovių. Ant salotų nepilama nei majonezo, nei grietinės... Užpilai labai lengvi - keli lašai alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių... Pavyzdžiui, užsisakęs restorane mėsos kepsnį, jo negausi su ryžiais ar kitu garnyru - jeigu nori, reikia visa tai užsisakyti atskirai.. Na, o kokia vakarienė be vyno?.. Jurgitos akimis, vyrai ten geria be proto. Visai nenuostabu, jei per vakarą vienas žmogus išgeria net du butelius šio gėrimo. Populiariausias - baltasis sausas vynas. Nors atrodo, jog išgeriama nemažai, tačiau girti gatvėmis nesišlaisto, nes vynas nėra stiprus, be to, gurkšnojamas ilgai, gerai, sočiai pavalgius... Paprastai dviese į restoraną neinama - čia atvykstama su draugais, šeimomis... Juk žmonės eina ne pavalgyti, o pabūti kartu, pabendrauti, padiskutuoti. Nė kiek nestebina tai, jog labai dažnai baigę darbą žmonės su kolegomis skuba būtent į restoraną, o ne namo...
