Sigitas STASAITIS
Prieš penkerius metus, priešpaskutinę 1998-ųjų vasaros dieną, Mažeikių verslininkas Saulius R. šventė savo vestuves. Jo draugai vestuvių pokyliui parūpino sraigtasparnį, kuriuo buvo skraidinami vestuvininkai. Keturi skrydžiai virš nuostabaus Platelių ežero buvo sėkmingi. Paskutinis, penktasis, baigėsi kraupia tragedija - sraigtasparnis nukrito į ežerą, kartu su pilotu pasiglemždamas 11 gyvybių.
Norėjo ilgai prisiminti
Mažeikiškio Sauliaus R. bendrovė šiuo metu visoje Lietuvoje valdo apie 10 degalinių, tačiau ir prieš 5 metus jis jau buvo turtingas - valdė kelias įmones, prekiavusias naftos produktais, nuomojusias benzinvežius. Pasipiršęs kukliai mažeikiškei, vaikų auklei Editai Ž., su kuria buvo artimai pažįstamas jau 5 metus, Saulius nutarė išsikelti tokias vestuves, kad būtų ilgai ką prisiminti...
Antrąją vestuvių dieną nutarta pasamdyti sraigtasparnį, kuriuo iškilmių dalyviai būtų paskraidinti virš ežero.
Tuoj po pietų ore pasigirdo blerbimas, pakilo dulkės - krepšinio aikštelėje, vos sraigtu nekliudydamas eglių, nusileido Mažeikių įmonės "Aerobatika" sraigtasparnis Mi-2.
Tądien pilotas Nikolajus Kiuškinas (49 m., rusas iš Rygos) ore elgėsi pernelyg bravūriškai, netgi chuliganiškai. Jis vestuvininkus skraidino pavojingai žemame aukštyje, staigiai manevravo, dideliu greičiu praskrisdamas pažeme išgąsdino kelių automobilių vairuotojus, kaimiečius bei Platelių ežero buriuotojus. Po skrydžio išlaipinęs vienus vestuvininkus, net neišjungęs variklių pilotas jau sodinosi kitus.
Žuvo vienuolika žmonių
Atskrisdamas N. Kiuškinas bendrakeleiviams lakūnams sakėsi turįs kuro šešiems skrydžiams. Keturi jų baigėsi sėkmingai, o paskutiniuoju, šeštuoju, ruošėsi skristi jaunieji. Penktajam skrydžiui susirinko dešimt keleivių. N. Kiuškinas su jais sėkmingai pakilo, nuskrido ežero link ir daugiau nebegrįžo... Prie Platelių buvę poilsiautojai bei buriuotojai matė, kaip mažame aukštyje atlikęs kelis staigius manevrus sraigtasparnis netikėtai visu greičiu tėškėsi į vandenį.
Iš orlaiviu skridusių 11 žmonių 10 žuvo akimirksniu. Tik jaunojo teta iškilo be sąmonės, sulaužytais beveik visais kaulais, tačiau ligoninėje išgyveno vos porą savaičių. Nepaprastos savo polėkiu vestuvės akimirksniu virto kraupiausiomis laidotuvėmis. Jaunikis neteko motinos ir seserų. Jaunoji, baltą suknelę persivilkusi juoda, irgi gedėjo mamos. Užsimušė ir sraigtasparnio pilotas N. Kiuškinas. Jauniausiam žuvusiam šiauliečiui Martynui buvo tik 7 metukai, o vyriausiam, mažeikiškiui Steponui, - 62-eji.
Resursas pratęstas neteisėtai
Nors įvykį ištyrusi LCAI komisija dėl tragedijos apkaltino tik pilotą, yra rimtas pagrindas manyti, jog nelaimės link vedė daugelio žmonių nederamas lengvabūdiškumas bei aplaidumas.
Jau pats sraigtasparnis nebuvo tinkamas pramoginiams skraidymams. Tai buvo daugiau nei prieš 20 metų pagamintas orlaivis, sovietmečiu turėjęs borto numerį 951. Ši mašina buvo laikoma nelaiminga - ji patyrė dvi avarijas, per vieną kurių iš jos liko tik uodega su registracijos numeriu, tačiau žmonės stebuklo dėka nenukentėjo. Vėliau trečioji avarija buvo lemtinga...
Subyrėjus SSRS, 951-asis tapo niekam nereikalingas. Turtą perėmusiai Latvijos vyriausybei išmesti sraigtasparnį buvo gaila, o remontuoti nebuvo už ką, mat sraigtasparnio resursas yra 1 000 skrydžio valandų. Po to jis turi būti gabenamas į gamyklą, visiškai išardomas ir iš pagrindų remontuojamas. Po kapitalinio remonto skraidymo resursas pratęsiamas keliems šimtams valandų. Kol orlaiviui buvo rastas pirkėjas iš Lietuvos, jis 4-5 metus rūdijo Rygos oro uosto patvoryje. Lakūnai žinojo, kad sraigtasparnio resursas buvo pratęstas be kapitalinio remonto, todėl kai 1996 metais orlaivį nupirko Mažeikių bendrovė "Aerobatika", neatsirado norinčiųjų rizikuoti gyvybe ir sraigtasparnį skraidinti į Lietuvą. Sutiko vienintelis pilotas - Nikolajus Kiuškinas. Lietuvoje 951-asis tapo "LY-HBW".
Latvių mechanikas sutriko
"Aerobatikoje" iki tragedijos trūko lėšų, o dėl to - ir drausmės bei atsakomybės. Norėdami sutaupyti, kartą "Aerobatikos" lakūnai, atskridę į Palangą, sraigtasparnį nutupdė ne oro uoste, o aikštelėje už jo tvoros - kad nereikėtų mokėti oro uosto mokesčio. Įmonės orlaiviais kartais buvo skraidoma nepranešant skrydžių valdymo centrui, nes jo paslaugos mokamos.
Profesionalus mechanikas orlaivį privalo apžiūrėti prieš kiekvieną skrydį ir po jo. "Akistatos" žiniomis, Mažeikių aviacijos klube tokio nebuvo. Pilotuoti "LY-HBW" atvykdavo ir N. Kiuškinas. Jis kelis kartus kvietėsi pažįstamą rygietį, aukščiausios klasės aviamechaniką Janį Ramansą, kad tas bent retkarčiais įvertintų "LY-HBW" techninę būklę. Paskutinį kartą J. Ramansas sraigtasparnį apžiūrėjo likus pusantro mėnesio iki katastrofos. Janis įsitikino, kai Mažeikių "Aerobatikoje" orlaivių techninė būklė buvo nustatoma maždaug taip: jei sraigtasparnis atrodo gražiai ir sveikas - skristi galima. Po vieno skrydžio į Švediją J. Ramansas pastebėjo, kad viena šio sraigtasparnio mentė pažeista - nukritusi viena iš trijų apsauginių plieninių juostų. Ji nulėkė labai "sėkmingai" - niekas to net nepastebėjo. Jei juosta būtų nutrūkusi kylant ar leidžiantis, oro uoste galėjo pataikyti į žmogų ir užmušti vietoje. Dar blogiau, jei atitrūkusi juosta būtų nulėkusi tiesiai į sraigtasparnio uodegą - ją paprasčiausiai būtų nukirtusi ir it vilkelis ėmęs suktis sraigtasparnis būtų nukritęs. Nors be tokios apsauginės juostos sraigtasparnis puikiausiai skrenda, taip skraidyti draudžiama, nes padidėja pavojus nulėkti likusioms dviem juostoms ir subyrėti sraigtui. J. Ramansas mano, kad toji apsauginė juosta taip ir nebuvo pakeista iki tragedijos, nes yra gana brangi. Nors tragedija (tai - įrodyta) įvyko ne dėl juostos, tačiau ji parodo "Aerobatikos" požiūrį į skrydžių saugumą. Vestuvininkai matė, kad blogai užsidaro nuo amžiaus persikreipusios sraigtasparnio durys, tačiau nieko nesakė.
Oficiali versija - komiška
Pagal oficialią versiją, žmones pražudė pilotas chuliganas N. Kiuškinas. Jei tikėtume pareigūnais, tomis dienomis Švedijoje kursuose buvęs Nikolajus atskrido į Lietuvą, kad paskraidintų vestuvininkus. Negana to, prieš skrydį N. Kiuškinas prisigėrė, Mažeikių aviacijos klubo oro uoste pavogė (!) sraigtasparnį ir juo atskrido nelegaliai uždarbiauti.
Apvažinėjęs nelaimės vietą, Mažeikius bei Rygą realiausią versiją pateikė "Akistatos" korespondentas Albertas Oniūnas, kurio jau taip pat nebėra gyvo. Alberto versija logiškiausia ne tik tarp visų publikuotųjų laikraščiuose, bet logiškesnė ir už oficialiąją pareigūnų.
Niekas neprisipažino gėręs
1998-ųjų rugpjūtį N. Kiuškinas iš tikrųjų buvo komandiruotėje Švedijoje, kur švedų lakūnus mokė valdyti Mi-2, o pats mokėsi vairuoti amerikietišką modernesnį sraigtasparnį. Nikolajus buvo įkalbėtas savaitgaliui atvykti į Lietuvą ir paskraidinti žmones. Pilotas išskubėjo į Lietuvą, žmonai pažadėjęs grįžti sekmadienio vakarą, pasveikinti jos gimtadienio proga, o pirmadienio rytą vėl vykti į kursus Švedijoje. Įrodyta, jog tą patį šeštadienį P. Sučyla su N. Kiuškinu dalyvavo sporto šventėje Skuode, kur skraidė. Vakarop Nikolajus apsinakvojo kažkokioje sodyboje prie ežero. "Akistatos" žiniomis, ten buvo geriama, tačiau niekas neprisipažįsta palaikęs Nikolajui kompaniją. Kitą rytą išsiblaivęs, tačiau dar turintis pakankamai alkoholio kraujyje, Nikolajus Mažeikių aviacijos klubo oro uoste sėda prie Mi-2 šturvalo ir skrenda į vestuves. Sraigtasparnio savininkas P. Sučyla tvirtina buvęs kitur ir neleidęs imti orlaivio.
Mi-2 turi rimtų trūkumų
Be abejo, N. Kiuškinas labai kaltas, kad vestuvininkus skraidino itin bravūriškai, rizikingai. Kaltas ir dėl to, kad 6 keleivius galinčiame paimti Mi-2 lemtingojo skrydžio metu sėdėjo net 10 vestuvininkų. Sraigtasparnių ekspertai Rygoje "Akistatai" neatmetė pilotavimo klaidos, tačiau labiau buvo linkę kaltinti kitas aplinkybes. Mat N. Kiuškinas buvo itin prityręs asas, prie sraigtasparnio šturvalo praleidęs net 13 000 valandų! Pasak Rygos aviatorių, katastrofos priežastis gali būti labai banali. Labai tikėtina, jog galėjo sugesti sraigtasparnio reduktorius. Vienas pagrindinių Mi-2 tipo sraigtasparnio konstrukcinių trūkumų yra tas, jog kartais prasisuka pagrindinio reduktoriaus mova, perduodanti sukamąjį variklio judesį sraigtui. To pasekmė - orlaivis staiga smukteli žemyn. Jei tai įvyks mažame aukštyje - katastrofa neišvengiama. Dar viena silpna Mi-2 vieta - žibalo siurblio NR-45 sutrikimai. Tačiau tiek reduktoriaus movos, tiek siurblio gedimus gali konstatuoti tik sraigtasparnių gamykla. Katastrofą tyrusi LCAI ištirti nei movos, nei siurblio neturėjo galimybės.
Krito, krenta ir kris
Yra dar viena reali nelaimės priežastis. Sraigtasparnis kilo perpildytas, tad antrojo piloto sėdynėje sėdėjo kažkuris iš vestuvininkų. Labai tikėtina, jog išsigandęs N. Kiuškino piruetų žmogus galėjo instinktyviai čiuptelėti už suporintos vairalazdės arba už priešgaisrinių kuro padavimą blokuojančių čiaupų rankenos. Nedrausmingas keleivis antrojo piloto kabinoje taip pat gali lengvai pražudyti žemai lekiantį sraigtasparnį.
Kaip ten bebūtų, LCAI komisijos išvada teisi - kalčiausias pilotas. Nesvarbu, ar sugedo sukriošusio sraigtasparnio detalė, ar keleivis stumtelėjo vairalazdę - net toks prityręs pilotas, koks buvo N. Kiuškinas, nesugebėjo išvengti nelaimės, nes skrido pernelyg žemai. Neskraidantieji nežino, kad didžiausias aviatorių priešas - mažas aukštis, nes pilotui nebėra laiko apmąstyti situaciją ir atlikti gelbėjimosi manevrą.
Žmogus sutvertas vaikščioti žeme. Skrydis vilioja ne vieną romantišką sielą, tačiau reikia neužmiršti, jog tai visada rizika. Orlaiviai krito ir krenta. Ir kris.
