Ši istorija nutiko viename mažučiame Ukmergės rajono kaimelyje, kuriame gyvena tik 8 šeimos ir todėl visi kaimynai vieni apie kitus žino viską. Tačiau nukentėjėle pripažinta pagrindinė herojė ir jos draugės - dar nepilnametės, tad jų vardai šiame rašinyje pakeisti.
Motina šeimą paliko
Keturiolikametė Ingrida beveik nuo pat kūdikystės augo tik su tėvu. Mergaitei nebuvo nė metukų, kai į palaidą gyvenimą linkusi jos mama metė šeimą ir pabėgo gyventi į Kėdainių rajoną. Moteriai jau buvo atimtos motinystės teisės, todėl vyresni Ingridos broliai augo vaikų globos namuose. Vyresnysis - Darius - vėliau tragiškai žuvo, o dabar jau per dvidešimtmetį perkopusio Dainiaus nuo pat gimimo nepripažino ir tėvas, tikindamas, kad šis esąs ne jo vaikas. Išgerti mėgstančiam, tačiau net savo kieme nelabai tesugebančiam susitvarkyti vyriškiui auginti mažylę kiek padėjo gretimame kaime gyvenanti sesuo, tačiau Ingridai nuo pat mažumės trūko ne tik pačių būtiniausių dalykų, bet ir namų šilumos. Atsitiktiniais uždarbiais geriau gyvenančių kaimynų ūkiuose besiverčiantis vyriškis, už kurio būstą mokesčius iki šiol sumoka invalidumo pensiją gaunanti jo mama, vargiai beįstengdavo rūpintis ne tik dukros rūbeliais, bet ir jos maitinimu. Net pirmajai komunijai mergaitę savo dukros rūbais aprengė vietos seniūnė.
Gyvenimą vaizdavosi tamsiomis spalvomis
Mokytoja iki šiol mena pirmąjį mergaitės piešinį. Kai Ingrida pradėjo lankyti pirmąją klasę vos už kelių kilometrų esančios gyvenvietės vidurinėje mokykloje, dailę dėstanti pedagogė išvedė vaikus į ekskursiją po miestelį ir po to pasiūlė nupiešti gimtąsias vietas. Mergaitės piešinys išsiskyrė itin niūriomis spalvomis. Kiti vaikai piešė žaliuojančius medžius, žydrą dangų ir jame plaukiojančius baltus debesėlius, o Ingrida pavaizdavo tamsią sukrypusią pirkią, uždengtą į sulopytą šaliką panašiu skylėtu stogu, iš už tvoros bežvilgčiojančias dvi liežuvaujančias moteriškes bei arklio traukiamą vežimą, kuriame susėdę skeryčiojosi išgėrę vyriškiai. Pasak psichologės, piešinys rodė, kad vaikas savo kasdienybėje matė nedaug gero ir šviesaus, todėl fiksavo tik tamsiąsias būties puses.
Susilaukė vyrų dėmesio
Tačiau augdama Ingrida iš savo bendraamžių išsiskyrė ne tik gerokai greitesniu fiziniu brendimu, bet ir įgimtu grožiu. Paauglė traukte traukė net dvigubai už save vyresnių kaimo vyrų akis, tad šie prasilenkdami nevengdavo jos pakalbinti ar net kepšteli per kokį vis labiau ryškėjančio moteriškumo apvalumą. Gana anksti pradėjusi mėgautis cigaretės dūmais, Ingrida neatsisakydavo ir nuo vieno kito gurkšnelio alaus, juo labiau kad per išgertuves tėvo trobelėje šis taip pat nevydavo dukros šalin nuo puotaujančiųjų. Atsirado gerbėjų ir iš šalies - pernai aštuntokė kelias dienas nesirodė mokykloje ir pedagogams, pagaliau aptikusiems savo auklėtinę už keliolikos kilometrų esančiame kaime, teko vos ne jėga ją traukti iš dabar romais save vadinančių čigonų tautybės jaunuolių prisėsto automobilio. Ingrida buvo su kvapeliu, tačiau vėliau savo poelgio ne tik nesigailėjo, bet ir pasiaiškinime mokyklos direktoriui su pasipiktinimu skundėsi, kad mokytojai "pasikėsino į jos asmens laisvę".
Alberto bučinys
Vis dažniau apylinkių žmonės su keleriais metais už save vyresnėmis merginomis draugaujančią Ingridą pastebėdavo gerokai vyresnių vietos vyrų draugijoje. Ne visuomet šie susibūrimai baigdavosi vien tik pasiplepėjimais. Jau trisdešimtmetį perkopusio senbernio Alberto B. motina skundėsi, kad jos sūnus kartą dėl to net buvo nubaustas 10 parų areštu. Pasak moteriškės, su drauge Vilija į jos namus atėjusi Ingrida paprašė Alberto cigaretės. Visiems traukiant dūmelį ir linksmai bepokštaujant, vyriškis stvėrė ne pagal metus subrendusią nepilnametę į glėbį ir pabučiavo į kaklą. Matyt, pabučiavo kaip reikiant, nes ant kaklo liko mėlynė. Mergaitė niekam nesiskundė, tačiau kraujosruvą kitą dieną mokykloje pastebėjo pedagogai, kurie, išklausinėję aštuntokę, apie tai pranešė policijai.
Kaimo siaubas
Gerokai liūdniau pasibaigė Ingridos pasisėdėjimas su vyresniais vyrais prie alaus bokalo jos tėvo namuose. Tą dieną į kaimelį atsibeldė kitame kaime gyvenantis Kristaus amžiaus sulaukęs Kęstas J. Bene šešis kartus teistas vyriškis laikomas apylinkių siaubu, nes garsėja kaip mušeika, turintis net sadistinių polinkių. Vietos seniūnė sakė, kad Kęstas, gyvenantis tik iš tėvo pensijos, kurią iš gimdytojo paprastai atimdavo jėga, nepasivaržydavo jį sumušti ar apipilti kibiru šalto vandens ar pieno. Negalėdama kitaip apginti tėvo, Kęsto J. sesuo priėmė jį gyventi pas save, palikdama siautėjantį brolį vieninteliu visiems priklausančios sodybos šeimininku, nors namai lygiomis dalimis priklausė ir kitiems vaikams. Kęstas turėjo paveldėtą sodybą Širvintų rajone, tačiau atlikęs eilinę bausmę pataisos namuose parsibeldė į tėvoniją. Dažnai ne tik nuo alkoholio apsvaigusio padaužos bijojo ne tik kaimynai, bet ir gerokai tolėliau gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės. Iš savo kiemo jį vydavo paauglių mergaičių tėvai, kurie pastebėjo, kad Kęstas turi pomėgį grabinėti bei glaustyti jų dukras bei šių drauges. Netrukus vyriškis turėjo eilinį kartą stotį prieš teismą. Šį kartą turėjo būti nagrinėjama byla, kurioje jis buvo įtariamas nelegalaus šautuvo laikymu.
Karvės aplaistymas
Pas Ingridos tėvą Kęstas J. užsuko ne tuščiomis rankomis - vyriškis už 500 litų tik ką buvo pardavęs tėvo karvę, todėl ant stalo trinktelėjo net keturis "bambalius" stipraus alaus. Prie gėrikų prisidėjo ir žinomas miestelio girtuoklėlis Šarūnas, šiaip jau dažniau vadinamas Šariku. Tėvui neprieštaraujant, prie stalo virtuvėje "dėl moteriško kvapo" buvo pasodinta ir Ingrida, kuri ir neraginama tiesė ranką prie stiklinės alaus. Pirmas "nulūžo" Šarikas, kuris užknarkė čia pat ant grindų ir tolesniuose įvykiuose nedalyvavo. Po kurio laiko atnešti vandens susiruošė ir trobos šeimininkas, kuris pasiėmė kibirus ir išlingavo pro duris. Ingrida neketino likti su pernelyg įkaušusiu ir įžūliai ją merginančiu Kęstu, todėl, užsimetusi paltuką, nusprendė išeiti pas kitoje kelio pusėje gyvenančią draugę, tačiau paskui ją išsekęs vyriškis nusitempė mergaitę į nenaudojamą ūkinę patalpą.
Įtariamas seksualiniu prievartavimu
Po kurio laiko į šią sodybą užsuko kaimynas Viktoras, kuris trumpindamas kelią kiemais ėjo pas draugą, su kuriuo ketino vėliau per televiziją stebėti krepšinio rungtynes. Vyriškis sakė, jog girdėjo lyg ir iš už tvarto sklindančius balsus, kurių vienas buvo panašus į Ingridos, tačiau nieko blogo nepagalvojęs, kol jam į glėbį nepuolė iš tamsos išnirusi pagalbos besišaukianti paauglė. Ingrida buvo tik su vienu batu, išdraikytais ir suplėšytais rūbais, jos džinsų užtrauktukas buvo iki galo atsegtas. Beveik tą pačią akimirką iš kitos namo pusės pasirodė vandens sklidinais kibirais nešinas merginos tėvas, garsiai šaukiantis dukrą, todėl kaimynas perdavė jam Ingridą ir nuskubėjo savo keliais. Nesitikėdama pagalbos iš neblaivaus tėvo, paauglė nubėgo pas kitoje kelio pusėje gyvenančią draugę. Šios motina, išklausiusi nelaimėlės skundą, jog tvartelyje ją ant grindų parsivertęs Kęstas maigė krūtinę, bandydamas nurengti suplėšė kelnaites ir kišo rankas į lytinius organus, tuoj pat paskambino policijai bei davė merginai persirengti dukros rūbais ir apsiauti jos batais. Netrukus atskubėjo dar viena Ingridos draugė, tad visos trys paauglės nuėjo pareigūnų laukti į netoliese esančią autobusų stotelę. Iš Ukmergės atvažiavusiam ekipažui įtariamojo ilgai ieškoti nereikėjo, mat šis palaimingai knarkė tiesiog nusikaltimo vietoje. Kęstas J. uždarytas į areštinę, nes teismo ekspertas jau po pirminės nukentėjėlės apžiūros patvirtino, kad Ingridai padaryti sužalojimai atitinka seksualinio prievartavimo požymius. Ukmergės rajono teismas leido įtariamąjį suimti 3 mėnesiams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
