Apytiksliai trečdalį Lietuvos drabužių vidaus rinkos užimančių dėvėtų drabužių importas pernai į Lietuvą sumažėjo 8,9 proc. - nuo 34,74 tūkst. iki 31,64 tūkst. tonų.
Nors dėvėtų drabužių importas į mūsų šalį nežymiai mažėja, vietiniai šalies aprangos gamintojai tikisi, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare dėvėtų drabužių importas turėtų pradėti silpti. Lietuva ketina tapti visateise ES nare nuo kitų metų gegužės.
"Pagal ES direktyvas dėvėti drabužiai yra ne produktas, o atliekos, kurios turi būti utilizuojamos. Utilizacija gali būti vykdoma sunaikinant arba perdirbant dėvėtus drabužius arba išvežant į trečiąsias šalis", - “Eltai” sakė Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacijos (LLPĮA) ekonomikos direktorė Valerija Rimkevičienė.
Ekspertų skaičiavimais, dėvėti drabužiai Lietuvos rinkose sudaro apie 260 mln. litų. Manoma, kad kiekvienam gyventojui jų tenka apie 10 kilogramų.
Statistiniais duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą buvo įvežta 56 mln. litų vertės dėvėtų drabužių, o užpernai - 63 mln. litų vertės drabužių.
Dėvėtiems drabužiams ES taiko 5,3 proc. muitą, o Lietuva dar truputį mažesnį - 5 proc. muitą, kurį tekstilininkai laiko tik formaliu.
"Muitas yra mažas ir daug nelemia, nors Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje dėvėtiems drabužiams taikomi gana nemaži 20-30 proc. muitai", - sakė asociacijos ekonomikos direktorė. Pasak V. Rimkevičienės, dėvėtiems drabužiams tenka apie 30 proc. mūsų šalies drabužių rinkos, maždaug antra tiek - sostinės Gariūnų turgavietei, o likusi apytiksliai 40 proc. dalis priklauso parduotuvėms.
Ekspertų skaičiavimais, dėvėti drabužiai rinkoje sudaro apie 260 mln. litų. Manoma, kad kiekvienam gyventojui tenka vidutiniškai apie 10 kilogramų dėvėtų drabužių.
LLPĮA ne kartą siūlė valdžios atstovams, kad muitas dėvėtiems drabužiams būtų didinamas, tačiau, anot V. Rimkevičienės, viename iš renginių aptarinėjant šią problemą Ūkio ministerijos atstovai patikino, kad tam priešinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gindama vargingai gyvenančių žmonių interesus.
"Tačiau lazda, kaip visuomet, turi du galus. Jei mūsų šalies įmonės drabužių gamintų ir parduotų daugiau, būtų sprendžiamos nedarbo problemos, žmonės galėtų pirkti daugiau naujų, o ne padėvėtų drabužių", - sakė ji.
Praėjusių metų pabaigoje žurnalo "Veidas" ir viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studijos "Spinter" atliktos apklausos duomenimis, dėvėtais drabužiais rengiasi beveik pusė Lietuvos - juos perkantys patvirtino 47,6 proc. respondentų.
Kadangi apklausta buvo tik penkių didžiausių šalies miestų gyventojai, spėta, kad to paties paklausus kaimo žmonių, paaiškėtų, kad dėvėtus drabužius ir daiktus perka daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
ELTA
