- Man gaila jų abiejų, - "Akistatos" žurnalistei kalbėjo Tauragės rajono Beigeriškės kaimo gyventoja, nepanorusi, kad jos pavardė atsidurtų laikraščio puslapiuose. - Linutės - dėl to, jog pačioje jaunystėje nutrūko gyvenimas, o ją nužudžiusio Vladimiro - kad tiek laiko reikės praleisti kalėjime... Koks jis iš ten sugrįš...
Kiti kaimo gyventojai žudiko atžvilgiu buvo kur kas griežtesni, kategoriškesni. Anot daugelio, dešimt metų už draugės nužudymą, ir dar nepuolant ant kelių prieš nužudytosios motiną bei prašant atleidimo, o bandant sumėtyti pėdas, apsimetant, kad ničnieko nežinai, kur tavo mergaitė prapuolusi - tai jau "virš įžūlumo"...
Pernai, paskutiniosiomis gegužės dienomis, Tauragės rajono Beigeriškės kaimo gyventojai sužinojo, kad nežinia kur pradingo į mokyklą išėjusi čia gyvenančios Laimos J. dukra Lina, Tauragės "Versmės" gimnazijos trečiaklasė gimnazistė... Kai motina kreipėsi į gimnaziją, paaiškėjo, kad Linos čia nėra jau antra diena. Nerimo kamuojama moteris jau ruošėsi vykti į policiją, kai kažkam iš jos giminaičių paskambino anonimas ir pranešė, neva Lina pagrobta ir išvežta į Klaipėdą. Norint ją išsipirkti, reikia pakloti net 5 000 eurų! Motina sutriko - josios Linutė, kaimo mergaitė nuo darbo suskirdusiomis rankomis, vargu, girdi, ar galėtų sudominti išvaizdžių panelių besidairančius sutenerius, kita vertus, dukters pasas buvo namuose - tai kaip ji į užsienį išvyktų? Taigi buvo nutarta jokių pinigų nesiskolinti - kreiptasi pagalbos į policiją.
Į paiešką vykdančių pareigūnų akiratį iškart pateko Linos draugas - už kelių šimtų metrų, tačiau jau kitame, Staiginės kaime, gyvenantis Vladimiras Dikteriovas (22 m.). Šis kuo ramiausiai išdėstė, kada su Lina paskutinį kartą matęsis, bei garsiai stebėjosi, kur ji galėjo prapulti. Kol Linos ieškojo policija,Vladimiras pas jos motiną ateidavo kone kasdien ir vis teiraudavosi, ar dukrelė, jo mylimoji, dar neatsiradusi. Ir ne šiaip sau vaidino susirūpinusį - apkabinęs raudančią motiną guodė, kad Lina galbūt atsiras, kad nereikia labai jaudintis, atnešė rūkytų žuvų... Dėl dingusios merginos dėjosi labai išgyvenantys ir Vladimiro tėvai.
Lina atsirado. Po kelias paras trukusios intensyvios paieškos. Tiesa, nebegyva. Jos kūną, jau bene savaitę išgulėjusį dar karo laikais kovinių sviedinių išverstoje duobėje Staiginės miško tankmėje, parodė ne kas kitas, o... Vladimiras Dikteriovas, buvęs Linos draugas!
Tardomas V. Dikteriovas prisipažino, esą Linos dingimo dieną jiedu buvo nuvažiavę į Tauragę, o pakeliui į namus užsuko pasėdėti ir ramiai pasišnekučiuoti prie šalia miesto tekančios Jūros upės... Iš pradžių suimtasis tvirtino, neva jam užsiminus apie meilės reikaliukus, draugė atsisakiusi, negana to, dar pasišaipiusi - pavadinusi jį "ar tai lopu, ar tai lochu". Dėl to labai supykęs ir per stipriai suspaudęs kaklą... Tačiau vėliau įtariamasis giesmę pakeitė - pareiškė, neva ten, prie upės, Lina jam užsiminė esanti jau nebe mergaitė - štai kas esą mirtinai įsiutinę įsimylėjusį 22 metų vyriškį! O iš tikrųjų dabar jau niekas tiksliai nesužinos, dėl ko taip susinervino nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo jaunuolis - gal pastarieji jo ištarti žodžiai - tik akla gynyba, noras save reabilituoti... Kaip nustatė teismo medicinos ekspertai, Vladimiras Dikteriovas draugę žiauriai sumušė (lūžo poliežuvinis kaulas ir apatinis žandikaulis), o po to pasmaugė... Tada parlėkė į namus, susiieškojo kastuvą ir - atgal. Aukos kūną nutempė į mišką, įvertė į duobę, apžėrė žemėmis, apmetė medžių šakomis ir ramiai parkulniavo namo... Beje, prieš paslėpdamas mylimosios kūną banditas ją dar ir apiplėšė - pasisavino Linos mobilųjį telefoną. Ir, kaip minėta, paskleidęs melagingą pagrobimo versiją, visaip stengėsi Linos artimuosius ir pareigūnus suklaidinti...
Nužudytos merginos patėvis Jonas su "Akistatos" žurnaliste pasidalijo susikaupusiomis nuoskaudomis.
- Žudiko tėvai net neįstengė ateiti į Linutės laidotuves, atnešti gėlių, - virpančiu balsu dėstė vyriškis. - Nei atsiprašė už sūnaus žvėrišką poelgį, nei paklausė, ar Linutės motinai nereikia kokios pagalbos... O kai važiuodavome į teismo posėdžius, Dikteriovai, nors ir turi automobilį, nėsyk nepasisiūlė mus pavežti. O taip trūksta pinigų...
Nors, Linos artimųjų įsitikinimu, už tokį žiaurų nusikaltimą Vladimirui Dikteriovui teismas turėjo skirti kur kas griežtesnę bausmę, jie neketina nuosprendį apskųsti. Girdi, tam reikia ir nemažų išlaidų (advokatai už šimtą litų neapsiims skundą parašyti), ir sveikatos - vėl tąsytis po teismus, važinėti į Vilnių, vėl iš naujo išgyventi tragiškas Linutės žūties akimirkas... Namiškiams kilo ir daugiau klausimų, į kuriuos bylos teisminio nagrinėjimo metu taip ir liko neatsakyta - ar tikrai Vladimiras Dikteriovas Linutę nužudė vienas - juk jis toks silpnas, smulkutis, o Lina - tvirtarankė, stipri mergaitė, planavusi stoti į Karo akademiją... Kaime buvo pasklidę gandai, neva tomis dienomis pas Vladimirą lankėsi Kaliningrade (Karaliaučiuje) gyvenantys jo draugai (prieš kurį laiką šiame mieste Vladimiras dirbo kirpėju), tačiau teisėsaugininkai šia informacija nesusidomėjo.
- Linutės žudiko paskutinis žodis irgi buvo tik iš pareigos - nerangiai atsigręžė mūsų pusėn, burbtelėjo "atsiprašau", užtat kuo garsiau paprašė nuteisti švelnesne bausme, - neslėpė apmaudo nužudytos gimnazistės patėvis...
