Policijos departamento atstovai skeptiškai vertina Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovybės pareiškimus apie beviltišką padėtį, dėl finansavimo stygiaus šeštus metus nesulaukiant naujojo VPK pastato.
Anot departamento, daroma viskas, kad sostinės policija naująjį pastatą turėtų dar šiais metais, o apskritai Vilniaus policija, palyginti su kitais šalies komisariatais, gauna tiek investicijų, kad būtų nuodėmė skųstis jų trūkumu.
Vilniaus miesto VPK iš dabartinio pastato Mindaugo gatvėje, kurio dalis yra grąžintina Bažnyčios nuosavybė, turi įsikurti buvusioje Grąžtų gamykloje Birželio 23-iosios gatvėje.
Neveikiančios įmonės administracinis pastatas rekonstruojamas ir pritaikomas policijos reikmėms tęsiant 1997 - 1999 metais Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos patvirtintus susitarimus, kai buvusios Grąžtų gamyklos administracinis pastatas sostinės policijai buvo nupirktas už 8,7 milijono litų. Tada jo rekonstrukcijai ketinta skirti apie 6 milijonus litų, o įkurtuves naujosiose patalpose tuometinis vidaus reikalų ministras Česlovas Blažys planavo dar 2000 metų pabaigoje.
Tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, kad pinigų reikia keleriopai daugiau. Statinio rekonstrukcijos kaina - apie 13 milijonų litų. Pastato vidaus apdailai ir aplinkai sutvarkyti dar reikia 7 milijonų litų.
Trečiadienį apsilankę rekonstruojamose patalpose, Vilniaus miesto VPK vadovai viešai išreiškė nerimą dėl vangaus finansavimo, kuriam nesikeičiant naujasis sostinės policijos pastatas esą bus baigtas tik po trejų metų.
Pasak Vilniaus miesto VPK viršininko Eriko Kaliačiaus, pareigūnų darbo sąlygos dabartinėse patalpose Mindaugo gatvėje "tragiškos ir baisios".
"Tokiomis aplinkybėmis dirbančius darbuotojus apima apatija ir beviltiškumas, o tai nekelia optimizmo", - tvirtinama VPK spaudos poskyrio pranešime.
Šalies policijos įstaigoms reikalingų pastatų užsakovo funkcijas vykdo Lietuvos policijos aptarnavimo ir paslaugų centras prie Policijos departamento. Šio centro viršininkas Laimutis Džervus atmeta priekaištus, kad Vilniaus VPK rekonstrukcija netinkamai finansuojama dėl departamento kaltės.
"Viskas yra daroma, kad jie tą pastatą kuo greičiau turėtų. Ir mums statybos, kurios užsitęsia po 5-6 metus, yra labai skausmingos. Bet tai ne mūsų, o visos valstybės problema, kad ji negali skirti pakankamai lėšų policijos reikmėms", - sakė L. Džervus.
Jo žodžiais, skirstant biudžetą lėšos policijos reikmėms buvo išdalytos pagal atskirus projektus ir "nėra taip, kad Policijos departamentas specialiai Vilniui neskyrė pinigų".
Kaip teigia L. Džervus, Policijos aptarnavimo ir paslaugų centras yra surašęs raštus Finansų bei Vidaus reikalų ministerijoms, į šių metų 2-ojo pusmečio finansavimo programas prašydamas įtraukti ir 7 milijonus litų, kurių trūksta darbams būsimajame VPK pastate visiškai užbaigti.
"Jeigu bus skirtos šios lėšos, tikrai bus pabaigta, kadangi ten liko nedaug - tiktai vidaus apdaila ir aplinkos sutvarkymas", - teigė L. Džervus.
Atsiliepdamas į Vilnius miesto policijos vadovų pesimizmą dėl naujojo pastato, L. Džervus kartu pabrėžė, kad Policijos departamentui privalu rūpintis visos šalies įstaigomis.
"Yra tokių komisariatų, kurie iš viso neturi patalpų. Pavyzdžiui, Ukmergės komisariatas šiemet turi išsikelti iš Bažnyčiai priklausančių patalpų, o Raseinių komisariato naudojamos patalpos pastato savininko valia atiduodamos būsimiems savivaldos namams", - teigė L. Džervus.
Vilniaus miestas, palyginti su visa Respublika, gauna tiek investicijų, kad tikrai būtų nuodėmė jiems skųstis, teigia L. Džervus.
Pareigūnas taip pat sako manąs, kad Vilniaus policijos vadovas galėtų atkakliau siekti, o sostinės meras Artūras Zuokas - realiau įgyvendinti paramą policijai. "Jeigu Vilniaus miesto savivaldybė praėjusiais metais turėjo 130 milijonų litų daugiau pelno negu planuota, tai kodėl E. Kaliačius nesugebėjo iš tos sumos gauti bent 5 milijonus litų, kad būtų užbaigtas pastatas", - svarstė L. Džervus.