Dėl Seimo posėdžiui pirmininkavusio Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo socialdemokrato Česlovo Juršėno klaidos Seimas turės pakartotinai balsuoti dėl Konstitucijos pataisą lydinčio konstitucinio įstatymo.
Konstitucinis įstatymas, reglamentuojantis, kaip bus įgyvendinta Konstitucijos 47 straipsnio pataisa, suteikianti teisę užsieniečiams įsigyti dirbamą žemę Lietuvoje, antradienį (01.28) rytą buvo priimtas 78 parlamentarams balsavus už, 18 - prieš ir 7 susilaikius.
Tačiau po pietų Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog Seimo posėdžiui pirmininkavęs Č. Juršėnas suklaidino parlamentarus paskelbęs, kad įstatymui reikia priimti daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų, t.y. 71 balso.
Komisija konstatavo, kad konstituciniam įstatymui priimti reikėjo ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų, t.y. 85 balsų.
Pagal Seimo Statutą tiek balsų reikia keičiant ar naikinant anksčiau priimtus konstitucinius įstatymus.
Minėtu įstatymu kaip tik ir buvo keičiamas iki šiol galiojantis konstitucinis įstatymas, reglamentuojantis Konstitucijos 47 straipsnio įgyvendinimą.
Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendaciją, panaikino rytinio balsavimo rezultatus dėl konstitucinio įstatymo priėmimo.
Liberalų frakcijos prašymu Seimas pakartotinį balsavimą dėl konstitucinio įstatymo priėmimo atidėjo iki kito posėdžio, kuris įvyks tik kito mėnesio pabaigoje.
Seimas į artimiausią posėdį numato susirinkti vasario 24 dieną.
Seimo priimta Konstitucijos 47 straipsnio pataisa įsigalios po mėnesio, tačiau dauguma užsieniečių realiai dirbamą žemę galės įsigyti tik po pereinamojo septynerių metų laikotarpio, kuris bus pradėtas skaičiuoti nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios 2004 metais.
Tačiau net ir praėjus pereinamajam laikotarpiui dirbamą žemę Lietuvoje galės įsigyti tik užsienio subjektai, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Konstitucinis įstatymas nustato, jog tai yra ES, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai.
Kitų valstybių piliečiai dirbamą žemę Lietuvoje galės tik nuomotis.
Derybose su ES sutarta, kad pereinamasis laikotarpis nebus taikomas užsieniečiams, kurie Lietuvoje gyvena ir ūkininkauja ne mažiau kaip trejus metus.
Tačiau ir tuomet ūkininkai turės būti iš tų šalių, kurios atitinka minėtus integracijos į Europos Sąjungą ir NATO kriterijus.
Minėta Konstitucijos pataisa taip pat atvertas kelias dirbamą žemę įsigyti Lietuvos juridiniams asmenims. Iki šiol žemės ūkio bendrovės dirbamą žemę galėjo tik nuomotis.
BNS
