Sigitas STASAITIS
Lietuvoje sukčių netrūko visais laikais, tačiau tiek, kiek jų Lietuvoje siaučia dabar, ko gero, dar niekada nebuvo. Šiemet apgavikai iš šimtų žmonių pinigus išviliojo vykdydami vadinamąsias telefonines aferas; po kaimus vaikšto būriai nedorėlių, kurie veikia apsimetę geradariais; miestuose išnuomojami svetimi butai bei parduodami svetimi garažai. Kelmės rajone gyvenanti T. Braukylienė už sukčiavimą teista jau 17 kartų, tačiau ir vėl įkliuvo be pinigų palikusi 84 metų senutę. O Alytuje nesąžiningas tėvas pelnosi prisidengęs savo tikro vaiko luošumu! Perskaitę šią publikaciją žmonės suvoks, ką daryti, kad nepakliūtų aferistui ant kabliuko.
Dukros kurtumas neša pelną
Nuo vaikystės visiškai kurčia 9 metų alytiškė Deimantė gyvena su mama Ingrida Gintutiene (39 m.). Motina apsidžiaugė iš Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) medikų išgirdusi žinią, jog jie Deimantei klausą pabandytų atstatyti - atliktų sudėtingą galvos operaciją, tačiau pirma būtina nupirkti 35 000 litų kainuojantį kochlearinį implantą, kokio klinikos neturi. Kartu negyvenantis niekur nedirbantis kurčiosios tėvas 42 metų Vilmantas Tamulionis nutarė pasipelnyti iš dukters nelaimės. Kartą užėjęs aplankyti Deimantės V. Tamulionis pasiėmė medikų išrašytus du dokumentus, kurių viename rašoma, jog operacija būtina. Kitame KMUK dokumente nurodyta, jog atidaryta speciali sąskaita Deimantei, į kurią paaukotos lėšos yra tikslinės ir negali būti naudojamos kitoms reikmėms. Paslapčiomis nuo Deimantės ir jos motinos V. Tamulionis ėmė vaikščioti po savivaldybės įstaigas bei privačias bendroves ir prašyti pinigų neva dukters operacijai bei implantui. Direktoriams bei įmonių vadovams alytiškis rodydavo tik vieną raštą apie operacijos būtinybę. Kartu paduodamas prašymą paaukoti pinigų V. Tamulionis specialiai nurodydavo ne klinikų, o "Hansabanko" Alytaus skyriaus jo asmeninę sąskaitą, apie kurią I. Gintutienė nieko nežinojo. Surinkęs apie 5 000 litų aukų V. Tamulionis pinigus iš savo sąskaitos paėmė ir, manoma, išleido. "Dariau ir toliau darysiu viską savo dukters labui", - ciniškai pareiškė V. Tamulionis, kuris taip ir negalėjo paaiškinti, kur padėjo paaukotus tūkstančius. Šiuo metu policija tikrina įtarimus, ar V. Tamulionis nėra atidaręs daugiau sąskaitų kituose bankuose, iš kurių taip pat gali pelnytis spekuliuodamas tikros dukters negalia.
Ši sukrečianti istorija parodo, jog sukčiams būdingas abejingumas apšvarintų žmonių ašaroms. Kaip sukčiai gailės svetimo apgauto žmogaus pinigų, jei jiems negaila net kenčiančio savo vaiko? Negerai pasielgę ar apsimelavę dauguma žmonių jaučia sąžinės priekaištus, tuo tarpu ką nors apgavusį sukčių - ne vienas toks pats yra korespondentui pripažinęs - apima euforija. Kuo daugiau ir kuo sumaniau pinigų išviliota, tuo didesnis pasitenkinimas, net ekstazė. Apgavikus sučiupę policininkai dažnai klausia, ar negaila apgautų verkiančių žmonių. Nedorėliai visada save pateisina, teigia, jog ir jie jaučiasi turį teisę normaliai gyventi, net šaiposi iš aukų dėl jų kvailumo.
Apgavystės - kaip narkotikai
Antra būdinga apgavikų savybė - noras vėl ir vėl ką nors apgauti. Apgavystės bei lengvai gauti pinigai sukčiams tampa lyg alkoholikui svaigalai, jie nebegali sustoti. Apie tai geriausiai liudija neseniai vėl įkliuvusi Gineikių (Kelmės r.) gyventoja 39 metų Teresė Braukylienė, už sukčiavimą teista - sunku patikėti - net 17 kartų! Teresės hobis - apsimetus socialine ar savivaldybės darbuotoja eiti per žmones siūlant pigiau gauti malkų, parūpinti pašalpas, kompensacijas ir t. t. Prieš keletą metų ji išviliojo nemažai pinigų iš Šiaulių bei Kelmės rajonuose gyvenančių pensininkų. Juos ji apgavo pažadėjusi pigiai atvežti malkų. Beje, tuomet apgaudinėjo būdama septintą kartą nėščia! Paėmusi iš 12 žmonių maždaug po 100 litų, Teresė dingdavo.
Šįkart T. Braukylienė veikė apsimetusi banko darbuotoja. Kelmėje užėjusi pas 84 metų senutę pažadėjo už 300 litų parūpinti 4 000 litų kompensaciją už žemę. Aferistė pensininkės pasitikėjimą įgavo, kai iš rankinės išsitraukusi pluoštą popierių tiksliai pasakė, kiek ji turinti žemės. Patikėjusi senutė iš savo piniginės padavė 300 litų, o "bankininkė" užpildė bevertį kvitą, jog pinigus gavo. Kai viešnia išėjo, kelmiškė pasigedo piniginės, kurioje buvo dar 330 litų. Manoma, jog T. Braukylienė yra apgavusi šimtus žmonių, tik toli gražu ne visi kreipėsi į policiją. Teresė yra daugiavaikė motina, šiuo metu augina jau 9 vaikus. Būtent dėl vaikų teismai dažnai pagailėdavo apgavikės, o jei ir nuteisdavo, skirdavo minimalias bausmes. Negana to, Teresė iš kolonijos dažniausiai grįždavo anksčiau laiko, bet vos namie apšilusi kojas vėl prisidirbdavo. Pasak aferistės kaimynų, svečiame mieste ar kaime Teresė negali ramiai praeiti pro praviras duris, rankinėje visada nešiojasi pluoštą apgavystėms naudojamų beverčių prašymų ar pareiškimų blankų, kurių nemokamai galima pasiimti įvairiose įstaigose.
Pats žioplas, o kaltino kariškius
Trečia apgavikams būtina savybė - įtaigumas bei sumanumas. Sukčiaus pastangos nieko vertos, jei nesugebės įtaigiai įtikinti aukos.
Policijai pažįstamas pilietis Vytautas Vaišvilas (50 m.) Šiauliuose, Tilžės gatvės 53-iojo daugiabučio kieme, įsilaužė į nuošaliau stovintį metalinį garažą. Nupjovęs spyną nusikaltėlis nusiminė garaže neradęs nieko vertingo, tad nutarė uždirbti kitaip. Laikraštyje radęs skelbimą, jog žmogus pirktų metalinį garažą, jam paskambino, pasiūlė įsigyti "namą" mašinai už 700 litų. Pirkėjas net nepagalvojo, kad įtrauktas į apgavystę - davęs rankpinigius ėmė laukan kraustyti svetimus daiktus, o V. Vaišvilas šalia kantriai laukė likusių pinigų. Šįkart apgavikas su apkvailintuoju buvo nutverti kaimynų budrumo dėka. Tačiau ne vienas garažas Šiauliuose (kaip ir bet kuriame Lietuvos mieste) yra parduoti savininkams nežinant. Šiemet vienas vilnietis per spaudą piktinosi, kad kariškiai susprogdino jo ką tik nusipirktą sutrūnijusį medinį malūną. Vilnietis ketino jį išardyti, restauruoti ir perkelti į sostinę. Išaiškėjo, kad kvailiai visai ne kariškiai, įvykdę malūno savininko užsakymą jį kuo pigiau nugriauti, o pirkėjas, sukčiui paklojęs šimtines už jam visai nepriklausantį turtą. Kiekvieno miesto policininkai gali papasakoti istorijų, kaip apgavikai trumpam išsinuomoja butą, per porą dienų suranda kuo daugiau naujų nuomininkų, paima iš jų pinigus už kuo ilgesnį nuomos laiką ir dingsta. Kalbama, jog tarpukario laikais kažkokiam žiopliui buvo parduotas net Kauno Soboro stogas, o Paryžiuje kažkoks aukso daugiau nei proto turintis arabas paklojo rankpinigius net už Eifelio bokštą.
Gudriausi apgavikai susižeria milijonus
Nors nedažnai, tačiau kartais sukčių sumanumas pribloškia, o ir nedorai gautas pelnas - stebėtino dydžio. Vienas toks suktybių genijus prieš kelerius metus iš verslininko išviliojo valiutos net už 270 000 litų, nors tai toli gražu ne stambiausia afera Lietuvoje.
Šiauliuose, Liejyklos gatvėje, apgavikas išsinuomojo kontorą, nepagailėjęs pinigų įvaizdžiui užsakė didžiulę spalvingą iškabą "Texaco", nusipirko prabangų kostiumą, užsisakė lankstinukų, skrajučių ir net pasamdė krūtingą sekretorę. Po kelių dienų solidžiai atrodantis sukčius į savo kontorą atsiviliojo 32 metų verslininką, ir suokdamas apie puikias bendradarbiavimo perspektyvas sugebėjo nepastebimai iškvosti, jog žmogus turi santaupų JAV doleriais bei Vokietijos markėmis. Tuomet mulkintojas ėmė dejuoti, jog jam neva reikia į "Texaco" korporacijos būstinę išsiųsti Lietuvoje uždirbtą pelną, ir pašnekovui netikėtai pasiūlė jo neva turimus dolerius bei markes iškeisti į litus ypač palankiu kursu, kokiu nesutiktų joks bankas ar keitykla. Suskaičiavęs, jog iš paprastos operacijos akimirksniu uždirbs maždaug 4 000 litų, šiaulietis sutiko. Nelaukdamas, kol apgavikas persigalvos, skubiai sulakstęs žmogus sukčiui įteikė maždaug 40 000 JAV dolerių bei 58 000 Vokietijos markių. Paėmęs valiutą ir paaiškinęs einąs į kitą kontoros kambarį iš seifo paimti litų, nedorėlis nebegrįžo. Maždaug ketvirtį valandos kontoroje pralaukęs šiaulietis nedrąsiai pravėrė to kambario duris, už kurių nerado nei seifo, nei apgaviko - tik dar vienerias duris į gatvę, per kurias gudruolis ir buvo pasprukęs su visa valiuta. Apgautasis apie darbdavį ėmė kamantinėti sekretorę, tačiau išaiškėjo, jog mergina net nežino jo pavardės, nėra mačiusi jokių dokumentų. Į genialios apgavystės vietą - "Texaco" kontorą - atvykusiems policininkams guodėsi ne tik komersantas, praradęs valiutos beveik už 270 000 litų, bet ir sekretorė - jai niekas nesumokėjo uždarbio už kelias dienas. Panašiai, tik žymiai primityviau, veikia užsienio sukčiai. Solidžių įmonių vadovai gauna faksus, jog Nigerijos vyriausybė neva įšaldžiusi didelės naftos kompanijos sąskaitą banke. Žodžiu, atsiųskite kelis tūkstančius dolerių kyšiui vyriausybės valdininkui ar bankininkui, o už tai bus atlyginta dešimteriopai didesne suma. Dažnai verslininkai viliojami atvykti į užsienį atsiimti prestižinio prizo. Dalis kvailių susigundę nuvyksta. Sumokėję tūkstančius eurų už prabangią vakarienę, mulkiai gauna bevertę taurę.
Daugiausia apgavysčių - neoriginalios
Laimei, dauguma apgavikų nėra labai protingi. Daugelis net visai kvaili - nesugeba nieko kito, tik naudotis tais pačiais atsibodusiais metodais. Tačiau lengvatikiai vis kimba ant to paties kabliuko. Šiemet šimtai žmonių apgauti paskambinus telefonu ir pasakius, jog giminaitis ką tik padarė avariją, skubiai reikia kelių tūkstančių ar bent kelių šimtų litų jam išgelbėti. Šiuo metu populiarios kiek kitokios telefoninės apgavystės - paskambinus atsitiktiniu numeriu žmogui pranešama, jog jis laimėjo loterijoje vertingą daiktą ar kelių tūkstančių litų sumą, tačiau prieš atsiimant prizą reikia nupirkti išankstinių mobiliojo ryšio apmokėjimo kortelių ir paskambinus padiktuoti jų numerius. Būrys sukčių keliauja per kaimus ir miestelius žmonėms siūlydami kas malkų, kas anglių, kas kompensacijų, kaip T. Braukylienė, ar kitokių gėrybių. Visų šių suktybių tikslas - iš žmogaus išvilioti avansą.
Dar viena apgavysčių rūšis - įsiūlyti žymiai brangiau prekę nei ji verta. Tiek Londone, tiek Lietuvos didmiesčiuose stabdomi praeiviai, kuriuos pašnekovas įtikina esąs į bėdą patekęs užsienietis. Dažniausiai sukčius vaidina Italijos dizainerį, vežusį prabangią drabužių kolekciją, tačiau neva nakvojusį pas prostitutę ir buvusį apvogtą. Praeivio paprašoma kelių šimtų dolerių bilietams ar benzinui, paliekant "vertingą užstatą" - neva tūkstančius kainuojančių vienetinių drabužių kolekciją. Susigundęs žioplys vėliau pamato, jog jam įkišti menkaverčiai nė trečdalio duotųjų pinigų neverti kostiumėliai ar striukės. Ne vienas kaimietis, susigundęs iš pravažiuojančio komersanto pirkti statinę pigaus dyzelino, vėliau statinėje randa vandenį, virš kurio degalų būna tik sprindis. Aldona Buliginienė Šiauliuose nepažįstamą senutę įtikino, jog laikyti santaupas doleriais neapsimoka. Palydėjusi moteriškę į banką apgavikė paėmė jos 1 170 eurų, o į kitą sąskaitą padėjo tik... 170. Prastai matanti senutė pasirašė ant neteisingai parašyto prašymo padėti pinigus į banką.
Neduok pinigų nepažįstamiesiems!
Belieka apibendrinti, kaip paprastam žmogui išvengti sukčių pinklių. Svarbiausia - neduoti jokių pinigų nekviestam, nepažįstamam pas jus užėjusiam ar paskambinusiam žmogui, nesvarbu, kad ir kaip įtikinamai jis kalbėtų. Saldžiabalsių pažadus privalu tikrinti. Jei prašoma gelbėti į bėdą pakliuvusį giminaitį, reikia nepatingėti susisiekti su pačiu giminaičiu be tarpininkų. Jei žadamas loterijos prizas, nesunku pačiam paskambinti loterijos organizatoriams ir pasiteirauti, koks čia prizas, jei už jį pirma reikia sumokėti. Apdairu nepirkti daiktų ir paslaugų iš komivojažierių, nešiojančių prekes po namus. Jei reikia plastikinių langų ar naujų durų, nepasitikėk nekviestais atėjūnais - geriau pats nuvyk į įmonę, kur ir sumokėsi avansą. Ką nors vertingo perkant iš privataus asmens ar sumanius išsinuomoti patalpas, labai apdairu prieš sandorį paprašyti to žmogaus dokumentų bei parduodamo daikto nuosavybės popierių. Jei žmogus sąžiningas, niekada nebijos parodyti savo paso, parodys nuomojamo buto nuosavybės popierius, paaiškins, kaip patikrinti, kad parduodamas daiktas įgytas dorai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Teresė Braukylienė pretenduoja būti neoficialia Lietuvos sukčių čempione - ji, teista net 17 kartų, dabar ir vėl apgavo senutę