Mokykloje aš esu tikrai nesaugi. Jau nuo 5 klasės kiekvieną dieną kenčiu nuo klasiokų. Kai tik ateinu į mokyklą, nieko kito negirdžiu, kaip tik įžeidžiančius žodžius. Nesuprantu, kodėl anksčiau niekuo neužkliūdavau. Sutardavom labai gerai. Tikriausiai jie mano, kad yra "kiečiausi" mokykloje. Kartais taip skaudžiai įžeidžia, kad bėgi kur nors pasislėpti ir ramiai paverkti. Kai grįžti į klasę užverktom akim, mokytojos net nepastebi, o į mano nusiskundimus nekreipia dėmesio. Parašo skriaudikams pastabėlę arba žada pasikviesti tėvus, bet tėvų nepakviečia ir šie nesužino, ką jų vaikai daro mokykloje. O gal mokytojai patys bijo tų mokinių?
Bet svarbiausia tai, kad jie ne tik necenzūriniais žodžiais prasivardžiuoja, bet ir vartoja smurtą. O mokytojos tik šypteli ir sako - atseit "kibina". Jeigu "kibintų", tai netrankytų per nugarą, per petį, nestumdytų.
Labai daug daiktų yra man sulaužę, o jiems tai labai juokinga. Ranka numoja ir prigrasina, kad dar ne taip kentėsiu. Atsikirsti negaliu, nes dar daugiau kenčiu. Jeigu atsisukusi ką nors atšaunu, tai jie ir į paširdžius, ir į galvą trenkia. Ne tik aš kenčiu, kenčia ir mano draugė bei keli mokytojai, iš kurių klasiokai viešai pasityčioja. Bet mokytojai galvoja, kad jie taip juokauja. Mamai pasakyti nedrįstu, nes mano mama labai gera, nieko jiems nesakytų ir nedarytų. Į mokyklą neseniai buvo atvažiavęs policininkas, norėjau pasakyti, bet taip pat negalėjau.
Nuo nieko kito taip nekenčiu, kaip nuo klasiokų. Net nežinau, ką daryti.
(Mokykla redakcijai žinoma)
