Sigitas STASAITIS
"Aš tuoj tau išdaužysiu snukį, o namą padegsiu!" - po kiemą vaikydamas savo sugyventinę, tokiais žodžiais ją su Velykomis sveikino 27 metų Padvaiskių kaimo (Šiaulių raj.) gyventojas Egidijus Bliumas.
Girdėdami grasinimus, už tvoros gyvenantys kaimynai nekreipė dėmesio - jie buvo įpratę, kad E. Bliumas nesilaiko žodžio. Tiesa, sugyventinę jis muša nuolat ir jau anksčiau grasino paleisti raudoną gaidį, tačiau koks kvailys vykdys savo pažadą padegti trobesius? Tačiau po kelių minučių Egidijus kaimynams įrodė, kad jis - žodžio žmogus. Padvaiskiškiai apstulbo pamatę, kad medinis namukas, kuriame jau daug metų glaudėsi Egidijus su sugyventine, pleška kaip šiaudų stirta! Kaip nepleškės, jei namas buvo padegtas net keliose vietose Egidijaus kambaryje.
Gaisras buvo įspūdingas ir vertas Velykų šventės. Nuo Kuršėnų iki Padvaiskių ranka pasiektum, tad ugniagesiai atkaukė per kelias minutes, tačiau ištraukę žarnas vyrai pamatė sodyboje nebeturį ką veikti. Aplieję vandeniu graudžią nuodėgulių krūvą, gelbėtojai duobėtu vieškeliu išdardėjo namo.
Sudegusio namo viename gale pernai gyveno nuomininkai. Neapsikentę nuolatinių girto E. Bliumo koncertų, žmonės išsikraustė į ramesnį butą Kuršėnuose. Kelis paliktus daiktus jie žadėjo pasiimti vėliau. Sužinojęs, kad jau nebepasiims, atlėkęs į gaisravietę nuomininkas visai neapsidžiaugė, kad sodybos šeimininkas - žodžio žmogus. Įsiutęs dėl supleškėjusių daiktų, jis padegėjui ne tik atsivėdėjęs rėžė į dantis, bet dar ir kojomis šonus gerai apvelėjo.
Trumpas ugniagesių ir policijos tyrimas atskleidė visai nejuokingus dalykus. E. Bliumo polinkis padeginėti - dėl tragiškos vaikystės. Kai dar nelankė mokyklos - pats Egidijus net nepamena, kiek jam buvo metų - tėvas išėjo pas kitą moterį, o motina netrukus mirė. Vaiką augino senyva močiutė, neturėjusi valios anūkui. Penktoje klasėje Egidijus mokslus metė, įjunko rūkyti bei išgėrinėti.
Ankstyvos ydos subrandino juodą vaisių - sulaukęs pilnametystės E. Bliumas jau sirgo chronišku alkoholizmu. Prieš 7 metus į geresnį pasaulį iškeliavo ir močiutė. Niekieno nebeprižiūrimas silpnavalis Egidijus visiškai pasileido - girtaudavo nebe savaitėmis, o mėnesių mėnesiais.
E. Bliumo nelaimė, kad girtas jis būna piktas - kabinėjasi prie aplinkinių, grasina sumušti, padegti. Namie bepigu siautėti - vyras pyktį išliedavo ant sugyventinės, išdaužydamas langus, sukuldamas baldus ar televizorių. Jo namelis atrodė lyg po karo - jame neliko baldų ir daiktų, o stiklus pakeitė "kantrios" polietileno plėvelės. Tačiau aplinkiniuose kaimuose Egidijaus nepažįstantys vyrai į padvaiskiškio siautulį reaguoja kitaip - vos E. Bliumas susiruošia pasižmonėti į Micaičius ar Kuršėnuos, žiūrėk, jau parlinguoja pats sudaužytas kaip obuolys. Ir dėl to tik dar piktesnis.
Dėl nuolatinių girtuoklysčių vyras neturi nuolatinio darbo, verčiasi talkindamas ūkininkams, rinkdamas ir parduodamas miško gėrybes, metalo laužą iš sąvartyno. Tačiau šis kaimietis - nekvailas. Nors E. Bliumas policijai gerai žinomas paukštelis, jis iki šiol nė karto nesėdėjęs. Sulaikę bare sulaužiusį kėdę, sukėlusį muštynes ar griuvinėjusį viešoje vietoje, Šiaulių rajono policininkai kaskart grasino E. Bliumui tą klaidą ištaisyti. Tačiau policininkai - ne žodžio žmonės.
Egidijaus meiliai žmonyte vadinama, bet nuolat žiauriai daužoma sugyventinė - panašus kirpimo asmenybė. Ji išsiskyrusi, turi du vaikus, tačiau abu auga globos namuose.
Namas, kurį supleškino E. Bliumas, priklausė Šiaulių rajone gyvenančioms jo tetoms. Gailėdamos našlaičio, moterys nevarė iš savo nuosavybės sūnėno. Jau ir nebeišvarys...
"Nežinau, dėl ko padegiau namuką. Nepamenu, girtas buvau, - korespondentui prisipažino Egidijus, šiuo metu su sugyventine prisiglaudęs gretimo Micaičių kaimo landynėje, romantiškai pravardžiuojamoje "mėlynąja mėlynanosių irštva". - Blogai man dabar. Ieškau kambario. Jei kas priimtų, aš atsilyginčiau."
Jei kas turite laisvo ploto ir galite priimti sudegėlį, jis atsilygintų. Tikriausiai jau neabejojate, kad Egidijus - žodžio žmogus...
S. Stasaičio nuotr.
(Bliumas) E. Bliumas - žodžio žmogus. Pažadėjo supleškinti savo namą - ir namuko nebėr.
(Bliumo) Egidijaus surengtas gaisras buvo šaunus, vertas Velykų šventės.
