Vadovaudamiesi tokia patarle, šiandien Lietuvoje gyvena apie 615 tūkstančių gyventojų, kuriuos net pati valstybė pripažino skurdžiais. Kas penktas Lietuvos žmogus kasdien turi galvoti, ką pavalgyti, kuo apsirengti, kaip sumokėti komunalinius mokesčius. Statistikos departamentas paskelbė, kad skursta beveik pusė vienišų žmonių, taip pat beveik 40 procentų šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų. Jie užmiršę mėsos ir žuvies skonį, beveik niekur neišeina iš namų, perka tik dėvėtus rūbus. Nes ką daugiau nupirksi, kai mėnesinės viengungio pajamos yra tik 316 litų. Skurdo rodiklis dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai - 853 litai.
Visa laimė, kad badu numirti neleidžia Europos Sąjunga. Ji mūsų skurdžius užvertė miltais, makaronais, ryžiais. Lietuva šių produktų gavo net už 11,3 milijono litų. Tie, kuriuos pasiekė ši labdara, sako, kad jiems tai didžiulė paspirtis. Gaila tik, kad labai mažas produktų asortimentas. Žmonės norėtų aliejaus, cukraus, konservų. Labdaros dalijimo koordinatoriai sako, kad kitais metais bus įvairesnių produktų - jie skurdžius turėtų pasiekti jau sausio pabaigoje.
Europiečiai lietuviams gal aukotų ir dar daugiau, jei žinotų, kad net 25 proc. lietuvių naudojasi tupyklomis ar kibirėliais, nes tiek žmonių neturi tualetų su nutekamuoju vandeniu. Būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, šlapiomis sienomis gyvena 32 proc. žmonių, vonios ar dušo neturi 23,1 procento.
Pagal skurdo ir gyvenimo sąlygų statistiką Lietuva velkasi Europos uodegoje. Pagal oficialius duomenis didesnė skurdo rizika nei pas mus yra Airijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. Tačiau šiose šalyse pajamų lygis, kuris laikomas skurdo rizikos riba, yra kelis kartus didesnis nei Lietuvoje. Taigi Airijos skurdžius Lietuvoje būtų turtuolis ir kasdien valgytų ne kruopų košę, o kirstų mėsą užsigerdamas vynu
Liūdna tai, kad visažinė statistika teigia: kuo sunkiau žmogus gyveno vaikystėje, tuo didesnė tikimybė, kad ir suaugęs jis gyvens skurde.
