Purvas, dulkės, šiukšlės, blogas kvapas, savaites neplauti indai ir į gniužulus susukta patalynė - tokia trijų pirmo kurso studentų kasdienybė viename iš Vilniaus miesto studentų bendrabučių. Atrodytų - baisu, tačiau jiems tai netrukdo. Gyvenimas antisanitarinėmis sąlygomis jiems kaip žaidimas.
Kaip teigė vienas iš studentų, jie sieks naujo rekordo - nesitvarkys visą antrą šių mokslo metų pusmetį.
Įėjęs į studentų kambarį net nežinai, ką ir pasakyti. Lipnios dėmės ant grindų, ant stalo lėkštė, kurioje, kaip vėliau sužinai, - dviejų savaičių senumo košė (savaime suprantama, kad pažiūrėjus į ją taip neatrodo), šiukšlių dėžėmis virtę visi keturi kambario kampai: kuris arčiau, į tą ir meti. Kambaryje tvyro toks kvapas, kad net negali suprasti, kokia jo kilmė. Atrodytų, jį sudaro visi nemaloniausi kvapai, kokius tik gali sukurti prakaitas, pelėsiai, neplautos kojinės ir pūvantys įvairūs maisto produktai. Bet labiausiai įstrigo visų trijų studentų pasididžiavimas - šaldytuvas. Tačiau jis man labiau priminė cheminę bombą, nes, kai jie atidarė jį, pasklido toks kvapas, kad buvau priverstas išeiti iš kambario. Argi negraudu?
Kodėl šie studentai pakenčia tokias baisias gyvenimo sąlygas? Kokios tokio regresavimo priežastys? Į šiuos klausimus sunku atsakyti. Patys studentai nieko bloga tame nemato, jiems toks gyvenimas savaime suprantamas, artimiausiu metu jie nesiruošia nieko keisti.
Paklausinėjus paaiškėjo, kad kiekvienas iš jų anksčiau gyveno tvarkingose šeimose, vaikščiodavo tvarkingai bei švariai apsirengę ir nemėgdavo didelės netvarkos. Tačiau juos sieja ir vienas bendras dalykas: jie niekuomet nesitvarkydavo namuose patys, visuomet už juos viskas buvo padaroma. Gal tokių trijų, panašiai į tvarką žvelgiančių, bet beveik niekada nesitvarkiusių studentų susitikimas ir davė akstiną pradėti “kiaulišką” gyvenimą.
Ką daryti, kad taip nenutiktų tau?
Ką pasirinkti? Kur gyventi? Šie klausimai iškart kyla atvykusiam studijuoti į svetimą miestą. Prieš apsispręsdamas studentas visų pirma turėtų žinoti, ko jis nori ir kiek pinigų gali skirti savo būstui.
Savaime suprantama, brangiausia yra nuomotis butą, tačiau tai ir geriausias variantas (aišku, jei esi savimi pasitikintis, tvarkingas ir atsakingas žmogus). Išsinuomojęs butą tampi nuo nieko nepriklausomas, pajunti tikro gyvenimo skonį, gali atsipalaiduoti ir laisvai atsiduoti mokslams.
Bet studentams, kurie bijo savęs, nenori, kad jų būstas taptų landyne, nuolatinių vakarėlių būstine, patartina pasirinkti kitą variantą: nuomotis kambarį pas buto savininką. Taip tampi atsakingesnis, be to, tave saisto šiokios tokios namų taisyklės: turi tvarkingai gyventi, pageidautina, kad negrįžtum naktį ir panašiai. Toks pasirinkimas geriausias žmonėms, kurie lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai ir negali atsispirti studentiškam gyvenimui, bet nori gerai mokytis. Šeimininkų “saugiklis” tikrai neleis per daug nukrypti nuo pagrindinio studento tikslo - mokslo.
Galiausiai trečias pasirinkimas yra bendrabutis - tikro studentavimo simbolis. Jei esi ištroškęs nuotykių ir jaudulio - tai yra geriausias pasirinkimas, bet mokslo atžvilgiu tikrai ne (savaime suprantama, kiekvienoje taisyklėje yra išimčių). Gyvendamas bendrabutyje esi priklausomas ne tiek nuo savęs, kiek nuo tavo kambariokų. Jei pakliūsi į gerą kompaniją, viskas bus gerai, bet jei pas linksmybes mėgstančius “chebrantus” - žinok, tavęs laukia ketverius metus trunkantis vakarėlis, kurio pertraukos yra tik sesijų laikotarpis, kada gailiesi visko, ką darei anksčiau.
Teisingas pasirinkimas labai svarbus, nes kraustymasis mokslų įkarštyje nėra pats maloniausias dalykas.
