Naujoji “kontekstinių” mobiliųjų telefonų karta, naudodama garso, šviesos, temperatūros bei judesio daviklius, ketina pakeisti įprastą naudojimosi telefonu būdą - išgirdai skambutį, spausk mygtuką ir kalbėk. Jie kalbėti pasiūlys tik tada, kai jums tai iš tikrųjų bus patogu.
Jei mobilusis telefonas supranta, kad jo šeimininkas užsiėmęs ir nepertraukinėja svarbaus pokalbio skambučiais, jei parenka geriausią laiką, kada reikėtų atsakyti jam skambinusiems žmonėms, jei įsimestas kišenėn įjungia vibracinį skambutį, o padėtas ant stalo per pasitarimą apie skambučius praneša įjungdamas ekrano apšvietimą, jei įneštas pro muzikos klubo duris parenka didžiausią skambučio garsą, o gydytojo laukiamajame jį kuo labiau pritildo - tokį telefoną galima vadinti “kontekstiniu”. Priimamų skambučių srautą, naudodamasis įvairiais davikliais ir jų informaciją analizuojančia programine įranga, jis apdoroja atsižvelgdamas į savo šeimininko veiklos “kontekstą”. Tam tikra prasme jis veikia kaip už vadovo skambučių “filtravimą” atsakinga sekretorė, kurią galima kišenėje nešiotis ir į konferenciją, ir į sporto varžybas ar privatų vakarėlį.
“Kontekstinių” telefonų prototipai sukurti JAV Carnegie Mellon universiteto Technologijos institute (http://www.cit.cmu.edu). Ši technologija pavadinta “SenSay” (http://www-2.cs.cmu.edu/~aura/docdir/sensay_iswc.pdf). Tiesa, prototipuose telefono daviklių blokas įmontuotas ne pačiame telefono korpuse, bet nešiojamas prisegus prie diržo. Galimų pokalbių “kontekstą” nuolat stebi judesio davikliai, pranešantys, kai šeimininkas sėdi, eina ar bėga. Šilumos sensorius leidžia įvertinti, kur - lauke ar patalpoje - yra telefonas, šviesos - aplinkos apšviestumą (kad, pavyzdžiui, įdėtas į kišenę galėtų įjungti vibracinį skambutį), garso davikliai tyrinėja triukšmo foną ir “klausosi” paties šeimininko balso (jei jis su kažkuo garsiai kalba, vadinasi, galima manyti, kad yra užsiėmęs), GPS imtuvas praneša, kai įeinama ar išeinama iš konkrečių pastatų, jis taip pat seka savininko judėjimo maršrutą. Remiantis šia kontekstine informacija telefono valdymas gali veikti vienu iš keturių režimų. Pirmasis - kai mobiliojo ryšio vartotojas yra užsiėmęs ir neturi būti trukdomas, antrasis - kai jis yra fiziškai aktyvus (sportuoja, mankštinasi), trečiasis - kai nėra užimtas, ir ketvirtasis - “normalus”. Tuo atveju, kai vartotojas yra užsiėmęs, skambučiai jam gali būti nukreipiami į balso paštą. Skambinančiajam išsiunčiama SMS žinutė su pranešimu, kad abonentas šiuo metu yra labai užimtas, bet jei reikalas skubus, prašoma paskambinti dar kartą po 3 minučių. Dar kartą paskambinus telefonas sujungs su savo šeimininku.
Skambučių valdymas remiasi ir vartotojo darbų tvarkaraščiu: jei buvimo vietos nustatymo sistema praneš, kad jis yra posėdžių kambaryje, o jo šios dienos tvarkaraštyje įrašyta, kad 11 val. įvyks pasitarimas, telefono skambutis bus automatiškai išjungtas. Per eksperimentinius “SenSay” technologijos bandymus sistema “suprato”, kad jo šeimininkė - studentė - vakare atėjo pašokti į klubą: mikrofonas aptiko garsią muziką, šviesos daviklis - pritemdytą aplinką, šilumos - padidėjusį į aplinką išskiriamos šilumos kiekį, judesio - pasikeitusią merginos fizinio aktyvumo būseną. Ir visa tai tik tam, kad reikiamoje vietoje ir reikiamu metu jos telefono skambutis būtų įjungtas maksimaliu garsu.
Kai kurie technologijų analitikai “SenSay” jau vadina revoliuciniu pokyčiu asmeninių komunikacijų srityje, tačiau ją dar reikia smarkiai patobulinti, kad rinka pradėtų domėtis komerciniais produktais. Manoma, kad pirmieji telefonai su “SenSay” technologija pasirodys tik po dvejų metų. “Kontekstinės” telefono nustatymų ir skambučių valdymo galimybės papildomai kainuos apie 200 JAV dol. Tačiau turint mintyje, kad šia technologija smarkiai domisi “Intel” ir Pentagonas, galima manyti, kad šis išradimas netaps eiliniu “technologijos dėl pačios technologijos” projektu ir anksčiau ar vėliau tikrai pasieks vartotojus.
