Žurnalo “New Scientist” pranešimas, kad JAV mokslininkams pavyko taip patobulinti TCP protokolą, kad duomenų perdavimas naudojant įprastą interneto infrastruktūrą paspartėja 6000 kartų, sukėlė audringą IT entuziastų reakciją. Ši žinia pasirodė per daug gera, kad ją būtų galima priimti už tikrą pinigą.
“New Scientist” pranešė (http://www.newscientist.com/news/news.jsp?id=ns99993799), kad JAV Kalifornijos technologijos instituto (“Caltech”, www.caltech.edu) mokslininkai sukūrė “Fast TCP” pavadintą protokolą, kuris leidžia duomenis siunčiančiam kompiuteriui nuspėti didžiausią įmanomą paketų perdavimo spartą, pasiekiamą neprarandant duomenų. Dar aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį sukurtas TCP protokolas tinklu perduodamus failus suskaido į nedidelius, maždaug 1,5 KB duomenų paketus. Juos siunčiantis kompiuteris perdavęs paketą laukia sėkmingą pristatymą patvirtinančio pranešimo iš kito kompiuterio, ir tada siunčia naują. Tačiau, pažymi “New Scientist”, nesulaukus atsakymo tas pats paketas siunčiamas pakartotinai, tik lėčiau, ir taip tęsiasi tol, kol jis pagaliau pristatomas adresatui. Tad dėl didelio paketų praradimo ryšio sparta smarkiai sumažėja. O “Fast TCP” leidžia maksimaliai išnaudoti turimą ryšio kanalo pralaidą.
Pasak “New Scientist”, praktiškai “Fast TCP” buvo išbandytas praėjusių metų lapkritį. Eksperimente, kuriame dalyvavo tyrėjai iš Stenfordo universiteto, Kalifornijos technologijos instituto ir Europos elementariųjų dalelių tyrimų centro (CERN) naudojant “Fast TCP” ryšio sistemą duomenys iš Sunnyvale miesto Kalifornijoje buvo siunčiami į CERT centrą Ženevoje. Abu galutinius ryšio taškus skiria maždaug 10 000 km atstumas. Vidutinis eksperimente pasiektas duomenų perdavimo greitis sudarė 925 Mb/s, o naudojant įprastą TCP/IP protokolą sparta siekė tik 266 Mb/s. Kai į vieną buvo sujungtos 10 “Fast TCP” ryšio sistemų, duomenų perdavimo sparta pasiekė daugiau nei 8,6 Gb/s - maždaug 6000 kartų daugiau nei naudojant įprastas plačiajuosčio interneto ryšio jungtis.
“New Scientist” skelbia, kad naujoji technologija galėtų gerokai išplėsti JAV akademinės visuomenės naudojamo tinklo “Internet 2” galimybes, be to, ja domisi ir kino kompanijos, įžvelgiančios puikias filmų pagal pareikalavimą siuntimo per internetą galimybes.
Tačiau technologijomis besidomintys interneto vartotojai šį “New Scientist” pranešimą vadina profanų kliedesiu ir bandydami išsiaiškinti reikalo esmę siūlo skaityti tarp eilučių ar gerai išnagrinėti ne žurnalistų, bet specialistų pateiktą medžiagą. Antai “Slashdot” svetainėje (http://slashdot.org/article.pl?sid=03/06/05/0038250&mode=thread&tid=126&tid=164&tid=185&tid=95) žinia apie stebuklingą internetu siunčiamų duomenų greitį sukėlė itin skeptišką reakciją. Daugumoje iš beveik 400 lankytojų komentarų siūloma prieš džiūgaujant pasiskaityti pirminius informacijos apie “Fast TCP” šaltinius Kalifornijos technologijos instituto tyrimų grupės tinklapyje (http://netlab.caltech.edu/FAST/overview.html) ar instituto išplatintą pranešimą spaudai (http://pr.caltech.edu/media/Press_Releases/PR12356.html). Priekaištaujama ne tik TCP veikimo mechanizme pasiklydusiems “New Scientist” žurnalistams - “Slashdot” lankytojai atkreipia dėmesį, kad per rekordinį duomenų perdavimą buvo naudojamos sąlyginai “plačios” (10 Gb/s) interneto jungtys, eksperimentas buvo atliekamas laboratorinėmis sąlygomis ir esą kalbėti apie šimtus ar tūkstančius kartų didėjančią spartą realiame internete tikrai neverta. Kita vertus, net jei “Fast TCP” privalumai ir būtų patvirtinti realiomis sąlygomis, juos galėtų išnaudoti tik labai sparčios - dešimčių ar šimtų gigabitų - ryšio linijos, sujungtos su interneto magistraliniais kanalais (backbone). Be to, dabartiniai asmeniniai kompiuteriai ir serveriai nepajėgūs išnaudoti “Fast TCP” siūlomą spartą. Tad įprastinių DSL ar kabelinių modemų savininkai gali būti ramūs dar mažiausiai 10 metų: kaimynas filmo iš interneto tikrai neatsisiųs per 5 sekundes.
