Išganingą mintį sugrįžti į viduramžius programuotojams pakišo nesuvaldomai šiukšlėmis virstantys elektroninio pašto srautai. Jau sukonstruotos pirmosios nuo “spemo” saugančios tvirtovės - su giliais grioviais, pakeliamaisiais tiltais, geležimi kaustytais vartais ir rūsčiais sargybiniais. Jei jūsų vardo nėra pilies valdovo elektroninėje adresų knygelėje, supūsite el. pašto atmatų duobėje.
Laiko mašinos iš interneto į viduramžius lakstyti pradėjo ne iš gero gyvenimo: kiekvieną mėnesį masiškai siuntinėjamos nepageidaujamos reklamos kiekis išauga maždaug po 18 proc. Su geometrine progresija didėjančiu šlamštu tradicinės el. pašto filtravimo priemonės jau nesusitvarko, be to, techniškai tobulėja ir patys “spemeriai”. San Franciske įsikūrusios rinkos ir technologijų tyrimo kompanijos “Ferris Research” vertinimais, šiais metais “spemo” kiekis visame elektroninio pašto sraute pasieks 40 proc. Kitų bendrovių skaičiavimais, jau dabar kas antras internetu keliaujantis el. laiškas - šiukšlė. Anksčiau pavieniui su savo klientų laiką ir ryšio pralaidą atiminėjančiais “spemeriais” kovoję didieji interneto paslaugų teikėjai buvo priversti vienytis - neseniai “Yahoo!”, “America Online” ir “Microsoft” pranešė bendromis pastangomis kursiančios apsaugos nuo šiukšlių technologiją.
Kiti tuo tarpu el. pašto vartotojams siūlo saugotis patiems - naujoviškai ir patikimai. Rinkoje pasirodė pirmieji “spemo” filtravimo sprendimai, paremti ne gaunamų pranešimų turinio analize, bet laiškų siuntėjų autorizavimu. Tai reiškia, kad jei siuntėjo el. pašto adreso nėra gavėjo pašto programos adresų knygelėje, toks laiškas automatiškai priskiriamas prie įtartinų. Priklausomai nuo pašto sistemos nustatymų jis bus nukreiptas į poros savaičių “karantiną” specialiame gautų laiškų aplanke arba išvis nepasieks vartotojo el. pašto dėžutės. Su šiukšlėmis kovojančių įrankių kūrėjai tvirtina, kad principas “jei tavęs nepažįstu, keliauk pro šalį” yra pats efektyviausias “spemo” filtravimo būdas, leidžiantis išvengti nuo 90 iki 100 proc. jums siunčiamo šlamšto.
Visai neseniai 5 milijonams savo klientų pasislėpti nuo “spemo” elektroninio pašto tvirtovėse pasiūlė vienas didžiausių JAV interneto paslaugų teikėjų “Earthlink”. Šios kompanijos sukurtas el. pašto programos priedas “spamBlocker” (http://www.earthlink.net/spamblocker) visą gaunamą paštą sutikrina su vartotojo adresų knygele. Vienu mygtuko spustelėjimu galima įtraukti “tvirtovės sargybinio” įtarimą sukėlusį laišką į pageidaujamų lankytojų sąrašą, kad ateityje jūsų kompiuterio vartai jam būtų nuolat atkelti. Lygiai taip pat paprastai kokį nors įsileisti prašantį nepažįstamąjį visam laikui galima palikti už pilies sienų. Pasak “spamBlocker” kūrėjų, labiau pasidarbuoti pele reikės tik pačioje naudojimosi pradžioje - kai nuolat su jumis bendraujančių asmenų sąrašas bus suformuotas, tereikės tik retkarčiais jį papildyti. Tačiau padirbėti, pasak jų, verta - šis įrankis neva užtikrina 100 proc. apsaugą nuo “spemo”.
“spamBlocker” bent jau kol kas gali naudotis tik “Earthlink” klientai. Tačiau sumokėję 25 dolerius nuosavą el. pašto tvirtovę gali pasistatyti kiekvienas norintis: “Qurb” programa (http://www.qurb.com) apsaugos populiariosios “Outlook” vartotojus. Dviem mėnesiams ją bandyti galima nemokamai. Įdiegta peržiūri visą jūsų el. pašto naudojimo “istoriją” ir pasiremdama adresų knygele, gautais bei išsiųstais laiškais sudaro “saviškių” sąrašą, kuris bus nuolat papildomas naujais “teisėtais” el. pašto adresais. Nežinomų siuntėjų laiškai nukreipiami į “karantiną” - specialų aplanką, kurio turinį galima peržiūrėti vėliau ir suskirstyti siuntėjus į draugus ar nedraugus. “Qurb” vartotojui pageidaujant gali pati patikrinti, ar nepažįstamo siuntėjo atsiųstas laiškas iš tiesų yra autentiškas - tai yra, tikrai išsiųstas konkretaus žmogaus, o ne automatizuoto “spemerio” įrankio. Tuo tikslu “Qurb” automatiškai išsiunčia vadinamąjį patvirtinimo prašymą - jei siuntėjas atsiliepia, jo adresas gali būti įtrauktas į teisėtų kontaktų sąrašą.
O štai kompanija “Cloudmark” (http://www.cloudmark.com) el. pašto tvirtovėse užsidariusiems vartotojams siūlo kovoti su “spemu” sutelktinai. Jos siūlomas “SpamNet” sprendimas naudoja centrinį šio tinklo vartotojų serverį, kuriame kaupiami jų gaunamo ir persiunčiamo “spemo” siuntėjų adresai bei kita informacija. Tai reiškia, kad galima ne šiaip nuvyti “spemerį” nuo savo pilies vartų, bet ir pasidalyti informacija apie jį su kitais, kad niekas jo neprisileistų nė per patrankos šūvį. Ši paslauga prenumeruojama - “SpamNet” kainuoja apie 5 dolerius per mėnesį, tačiau aktyviausiems ir akyliausiems stebėtojams siūlomos įvairios premijos.
Mintis suginti el. pašto vartotojus į asmenines tvirtoves anaiptol nėra nauja. Nepaisant apsaugos nuo “spemo” efektyvumo, šis būdas turi ir daug trūkumų. Tam tikrų keblumų kelia el. paštu platinami naujienų biuleteniai bei automatiniai interneto prekyviečių, pavyzdžiui, “eBay” ar “Amazon.com”, siunčiami pranešimai. Jei kam nors iš “SpamNet” bendruomenės koks elektroninis biuletenis pasirodys šiukšle, kiti laikinai gali netekti galimybės juo pasinaudoti. Yra ir bendresnio pobūdžio problemų: užsisklendimas už teisėtų siuntėjų sąrašų vartų paprasčiausiai reiškia, kad artėja elektroninio pašto kaip populiariausios atviros elektroninių komunikacijų sistemos pabaiga. Kai kas tokį procesą net vadina interneto balkanizacija - susiskaidymu į uždaras vartotojų bendruomenes, bandančias apsiginti nuo išorės pavojaus. Kad ir kaip būtų gaila, gali būti, jog interneto atvirumą užsmaugs šiukšlės.
