Ką kurios šalies valdžia leidžia žiūrėti internete, o ko - ne? Interneto turinį filtruoja ne tik “didžioji kinų ugniasienė” - populiarūs lietuviški tinklapiai cenzūruojami ir JAV mokyklose bei viešosiose bibliotekose.
Virtualioji erdvė mums daro tokį didelį poveikį, kad interneto cenzūros griebiasi ir dėl mažėjančio darbuotojų produktyvumo susirūpinę įmonių vadovai, ir didžiausių pasaulio valstybių vyriausybės. Suprantama, motyvai - patys tyriausi: Voratinklio turinio filtravimo programomis, įdiegtomis mokyklų kompiuteriuose, siekiama apsaugoti jaunuomenę nuo pornografijos ir smurto, įmonės darbo metu saugo savo darbuotojus nuo pramogų, o kai kurios vyriausybės - nuo visuomenę tvirkinančios politinio pobūdžio internetinės bjaurasties. Tačiau cenzūra cenzūrai nelygu: jei kokio tinklapio jums pamatyti neleidžia mokyklos vadovai ar darbdavys, prisijungti prie jo galima iš namų, pasinaudojus draugo kompiuteriu ar užsukus į interneto kavinę. Tačiau šalyse, kur interneto turinio filtravimas tapo svarbia valstybės informacijos politikos dalimi, persėdimas prie kito kompiuterio neišgelbės. Antai gyvenantys Kinijoje niekaip nepamatys apie dvidešimt tūkstančių, Saudo Arabijoje - per du tūkstančius interneto svetainių. Šiose šalyse visas interneto srautas nukreipiamas per centralizuotus tarpinių serverių masyvus, kur “nusijojamas” valdžiai nepriimtinas Voratinklio turinys. Jei vartotojo nurodytas URL adresas yra įtrauktas į “juoduosius sąrašus”, naršyklė lakoniškai informuos, kad šiuo tinklapiu naudotis uždrausta.
Toronto (Kanada) universitete sukurtas atvirą informacijos sklaidą internete remiantis projektas “OpenNet Initiative” (http://opennetinitiative.net) svetainės lankytojams siūlo išbandyti tų pasaulio šalių, kuriose interneto cenzūravimas vykdomas nacionaliniu mastu, tolerantiškumo ribas. Šiame sąraše - ne tik Kuba, Kinija, Bahreinas, Jordanas, Saudo Arabija, Jemenas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekija, Tunisas, Singapūras ir kitos internetui gana alergiškos šalys, bet ir… JAV. Mat pernai čia įsigaliojęs Vaikų apsaugos internete aktas (CIPA, Children's Internet Protection Act) federalinę paramą norinčioms gauti vidurinėms mokykloms nurodo įdiegti interneto turinio filtravimo sistemas. Populiari tam skirta programinė priemonė BESS naudojama 40 proc. visų šalies mokyklų.
Įvedę Toronto universitete sukurtos cenzūruojamo interneto turinio patikros naršyklėje “Internet Censorship Explorer” (http://opennetinitiative.net/oni/ice) tam tikro tinklapio URL ir pasirinkę tam tikrą šalį, galite patikrinti, ar jis prieinamas tos šalies interneto vartotojams. Paspaudus “Submit” mygtuką “Internet Censorship Explorer” bando pasiekti nurodytą tinklapį naudodamasis toje šalyje esančiu tarpiniu serveriu ir pateikia jų grąžintą užklausos rezultatą. Pavyzdžiui, pabandžius pasiekti www.whitehouse.com iš Jungtinių Arabų Emyratų, tarpinis serveris atsiunčia tokį pranešimą: “Emirates Internet denies access to this site.” Trumpai ir aiškiai.
Internetą cenzūruojančių šalių duomenų bazėje, kuria gali pasinaudoti “OpenNet Initiative” svetainės lankytojai, glaustai apibūdinami nacionaliniai cenzūravimo ypatumai. Arabų šalyse pirmiausia draudžiama pornografija, bet pakankamai svarbią vietą užima ir politinės opozicijos tinklapiai. Kinijoje, Kuboje, Uzbekijoje ir kt. šalyse interneto cenzorių dėmesyje - nepriimtini politikos, ideologijos dalykai ir, žinoma, žmogaus teisių gynimo organizacijos.
“Tolerancijos matavimo” projektas išties įdomus, galintis nustebinti ir mums patiems kiek netikėtais rezultatais. Pavyzdžiui, kas nepriimtina JAV mokykloms ir viešosioms bibliotekoms? Pasirodo, daug kas - BESS interneto turinio filtravimo įrangos aprašyme (http://www.n2h2.com/products/bess.php?os=filtering_info&content=categories) visas nederamas turinys suskirstytas į 36 kategorijas. Pasitelkę “Internet Censorship Explorer” patikrinome, kaip BESS interneto sietą “praslystų” kai kurios lietuviškos svetainės. Rezultatai buvo kiek netikėti: pasirodo, JAV mokyklose ir viešosiose bibliotekose cenzūruojami “Gils.lt” (neva neskoningas, vulgarus), “Panele.lt” (pateko į kategoriją “sex”), “Chat.lt” (pokalbių svetainės filtruojamos). Jau vien ši improvizuota patikra liudija, kad ilgėliau pasidarbavus su “Internet Censorship Explorer” rastume kur kas daugiau linksmai nuteikiančių rezultatų. Tačiau prieš darant bet kokias išvadas apie amerikiečių naudojamą interneto cenzūravimo, atsižvelgiant į vartotojų amžių, praktiką vertėtų pamąstyti, ar tai, kad mūsų mokiniai internete gali laisvai pasiekti bet ką, yra išties privalumas.
