Kurti eismo stebėjimo informacines sistemas ir diegti automobiliuose navigacinę įrangą yra pigiau, nei platinti gatves, magistrales ar tiesti naujus aplinkkelius. Tokijuje, Los Andžele, Berlyne ir kituose miestuose kuriamos kompiuterinės transporto valdymo sistemos esamos gatvių ir kelių infrastruktūros galimybes bando išspausti iki paskutinio lašo.
Tokijuje įdiegtą vairuotojams skirtą navigacijos sistemą žurnalistai pristato pasinaudodami tipišku vakarą su bičiuliu nusprendusio praleisti tūlo Fujimoto pavyzdžiu. Užuot klausęsis radijo stočių transliuojamų pranešimų apie eismo situaciją jį dominančiame megapolio rajone Fujimoto sėda į automobilį ir įjungia navigacinę sistemą. Moteriškas balsas jo paklausia” “Kur norėtumėte važiuoti?”. Vairuotojas ištaria gatvės pavadinimą ir namo numerį. Navigacinio įrenginio ekrane pasirodo miesto žemėlapio fragmentas, raudonos linijos praneša, kad vienoje iš pagrindinių magistralių yra susidariusi didelė spūstis. Kompiuterinis balsas informuoja, kad prieš kelis šimtus metrų ką tik įvyko avarija, ir pasiūlo penkis alternatyvius maršrutus iki reikiamos vietos, nurodydamas, kiek laiko kiekvienu atveju užtruktų kelionė. Fujimoto pasirenka vieną, ir jau po 30 minučių peržengia draugo namų slenkstį. Jei ne informacinė eismo stebėjimo sistema, pateikianti duomenis vartotojams realiuoju laiku, kelionė galėjo užtrukti ilgiau nei valandą.
Automobilių perpildytos gatvės - viena skaudžiausių civilizacijos rykščių, baudžianti išsivysčiusių šalių gyventojus. Gyvenantys didmiesčiuose dabar eismo spūstyse praleidžia dvigubai ar net trigubai daugiau laiko, negu prieš 20 metų. Teksaso (JAV) transporto instituto duomenimis, kiekvienas amerikietis 1999 m. spūstyse per metus vidutiniškai “prasėdėdavo” 36 val. 1982-aisiais pakako 11 valandų.
Kalifornijos valstija garsėja pasaulyje kaip turinti vieną tankiausių transporto arterijų sistemą. Su eismo spūstimis čia bandoma kovoti vykdant bandomąją PEMS (Performance Evaluation and Monitoring System) transporto stebėjimo programą (http://pems.eecs.berkeley.edu/Public/index.phtml). Ji paremta daugiau nei 4000 po gatvių ir kelių danga įrengtų detektorių, išdėstytų daugiau nei pusantro tūkstančio Los Andželo ir jo apylinkių vietų. Kas 30 sekundžių jie bevieliu ryšiu perduoda duomenis į centrinį sistemos serverį Berklyje, Kalifornijos valstijos universitete. 4 terabaitų serverio duomenų talpyklose pakanka vietos informacijai apie kelerių metų senumo Kalifornijos eismo “istoriją”. Atsižvelgus į statistinius eismo srautų tam tikru paros, savaitės ir mėnesio metu duomenis ir realiuoju laiku perduodamą detektorių informaciją galima sudaryti ne tik naujausią eismo “žemėlapį”, bet ir prognozuoti eismo permainas. Projekto vykdytojai tikisi, kad nešiojamaisiais, kišeniniais kompiuteriais ar kitais mobiliais įrenginiais pasiekiamą PEMS informaciją naudojantys miesto gyventojai galės patikimai pasiekti norimą vietą laiku, jei išvyks iš namų sistemos rekomenduojamu laiku.
Viena pažangiausių pasaulyje transporto stebėjimo informacinių sistemų diegiama Berlyne. Į vadinamąjį Eismo valdymo centrą (VMZ, www.vmzberlin.de) per paskutiniuosius 10 metų investuota apie 16 mln. dolerių. Sistemą finansuoja ne tik miesto valdžia, bet ir stambios bendrovės, tokios kaip “Siemens” ir “DaimlerChysler”. VMZ ne tik realiuoju laiku praneša apie eismo situaciją, bet ir pateikia jo pakitimų prognozes per kelias artimiauias valandas. Duomenys renkami naudojant 125 pagrindinėse gatvėse įrengtus infraraudonųjų spindulių daviklius ir 40 judriausiose sankryžose esančių WWW vaizdo kamerų. Apie įvykusias avarijas ar nelaimingus atsitikimus, dėl kurių sustoja eismas, operatyviai informuoja policija ir miesto komunalinės tarnybos. Pasak VMZ direktoriaus, transporto judėjimo prognozes galima lyginti su orų prognozėmis, skirtumas tik tas, kad pirmosios - kur kas patikimesnės.
