Vidinis žmogaus ryšys su kosmosu jau nebėra vien ekstrasensų monopolis. JAV kompanija “Applied Digital Solutions” sukūrė pirmąjį pasaulyje implantuojamą GPS imtuvą. Kaip ir kiti jos gaminiai iš “skaitmeninių angelų” serijos, tam tikrose situacijose nuo jo gali priklausyti žmogaus gyvybė.
“Applied Digital Solutions” pristatytas implantuojamo GPS įrenginio prototipas yra disko formos ir dydžiu primena įprastą širdies stimuliatorių. Jo skersmuo - 6,35 cm, storis - 1,27 cm. Prietaisas turi miniatiūrinę anteną, kuri gali priimti GPS sistemos palydovų signalus. Pasak kompanijos atstovų, pirmieji tokio implanto bandymai buvo sėkmingi, nors nedetalizuojama, ar jo veikimas buvo tikrintas toje aplinkoje, kuriai jis skirtas, t.y. žmogaus organizme. Įrenginio maitinimo šaltinis pagrįstas elektros indukcija -jį galima įkrauti iš išorės. “Applied Digital Solutions” tikisi dar iki šių metų pabaigos sumažinti implanto dydį mažiausiai perpus. Į jį turėtų būti įdiegtas ir mobiliojo ryšio modulis, kurio dėka žmogaus buvimo vietos koordinates būtų galima pranešti kitiems.
Tokia į kūną “įsiūta” pozicionavimo sistema “Applied Digital Solutions” turėtų sudominti žmones, dėl savo profesinės veiklos nuolat susiduriantiems su pavojumi būti paimtiems įkaitais (diplomatai, spec. tarnybų darbuotojai ir kt.), taip pat alpinistus ar keliautojus, kurie gali patekti į bėdą atokiose vietose.
Pasak kompanijos viceprezidento ir vyriausiojo mokslinio bendradarbio dr. Peterio Zhou, prietaiso veikimo bandymai ne laboratorijos sąlygomis nuteikė labai optimistiškai - specialiai suprojektuota GPS imtuvo mikroantena veikė taip, kaip ir buvo tikėtasi. Dabar laukia naujas darbo laboratorijoje etapas, per kurį bus mažinamas prietaiso dydis ir tobulinama jo maitinimo sistema.
Tačiau ne visi specialistai GPS implantų galimybes vertina taip pakiliai. Antai GPS technologijos ekspertas Richardas Langley iš Niubrunsviko (New Brunswick) universiteto Kanadoje teigia šiuo požiūriu esąs skeptikas. Žurnalui “New Scientist” jis teigė manąs, kad implantuoti žmogui visą GPS imtuvą, ypač anteną, yra itin sudėtingas uždavinys. “Turint galvoje GPS signalų silpnumą antenos dydžio mažinimas gali nulemti nepakankamą imtuvo jautrumą”, - teigia jis. Pasak R. Langley, pačios mažiausios šiuo metu rinkoje esančios GPS įrenginių antenos yra maždaug 2 cm dydžio, o tai verčia abejoti galimybe implantuoti visą imtuvą poodinės pneumatinės injekcijos būdu - taip, kaip žmonėms implantuojamos kitos paskirties mikroschemos. Ekspertas abejoja, ar būtinybė gultis ant operacinio stalo padidins norinčių savyje nešiotis GPS įrangą skaičių.
“Applied Digital Solutions” turi nemažą patirtį elektroninių implantų srityje. Pernai daug triukšmo sukėlė jos radijo identifikacijos technologiją RFID naudojančios “VeriChip” mikroschemos, pneumatinės injekcijos būdu implantuojamos po delno ar kaktos oda. Ryžio grūdo didumo mikroschemose įrašytas asmens identifikacinis numeris, kuris nedideliu atstumu bevieliu ryšiu gali būti perduodamas į RFID imtuvą ir susiejamas su kompiuterinėmis duomenų bazėmis. Praėjusių metų rudenį šį gaminį leido naudoti JAV maisto ir vaistų kontrolės administracija.
GPS implantas nėra naujiena šiai kompanijai ir produkto paskirties požiūriu. Antrinė “Applied Digital Solutions” įmonė “Digital Angel Corporation” (http://www.digitalangel.net) rinkai tiekia įvairius asmeninį saugumą užtikrinančius sprendimus iš vadinamosios “skaitmeninių angelų” produktų serijos. Tai rankiniai laikrodžiai ir delninių kompiuterių pavidalo prietaisai, aprūpinti temperatūros ir fizinio poveikio davikliais, GPS imtuvais bei mobiliojo ryšio priemonėmis. “Skaitmeniniai angelai” iškart praneša apie pavojų, jei Alzheimerio liga sergantis ligonis išeina iš nustatytos teritorijos ribų, pakyla stebimo žmogaus temperatūra arba laikrodyje įrengtas smūgio daviklis informuoja šeimininką pargriuvus. Atsitikus nelaimei šie prietaisai skelbia aliarmą specialiame stebėjimo paslaugų centre, kurio darbuotojai praneša apie įvykį artimiesiems ar pagalbos tarnyboms, nurodydami žmogaus buvimo vietą 20 metrų tikslumu.
GPS ir mobiliojo ryšio technologijas naudojančių implantų tobulinimas gresia rimtomis teisinio, socialinio ir psichologinio pobūdžio problemomis. Jei tokius implantus pavyks ištobulinti taip, kad juos bus galima masiškai diegti paprasčiausiomis poodinėmis injekcijomis, visa matanti Apvaizdos akis iš religinės vartojimo srities gali persikelti į kasdienybę, pavirtusi visai konkrečia valstybės institucija - su savo adresu ir telefonais. Tik kažin ar jie bus skelbiami…
