Nuolat gerinami skaitmeninių fotokamerų dydžio ir svorio rekordai bene labiausiai džiugina “kaperius”. Tai žmonės, kurie CCD daviklių ir vėjo dėka atradinėja pasaulį iš dangaus.
“Sony DSXC-T1” - 155 gramai, “Kyocera Finecam SL 300 R” - 125 gramai, “Pentax OPtioS” - 115 gramų, “Canon PowerShot SD10 4MP” - 100 gramų… Kas lengviau? Sparčiai besikeičiantį mažiausių pasaulyje skaitmeninių kamerų sąrašą (http://www.i4u.com/modules.php?name=digitalcameras) seka ne tik naujausių elektronikos madų besivaikantys vartotojai, bet ir tie skaitmeninės fotografijos entuziastai, kuriems papildomi keli šimtai ar net dešimtys gramų yra pirmaeilės svarbos dalykas: nuo jų priklauso, kaip sklandžiai pavyks pakelti fotokamerą į dangų.
“Kaperiai” (nuo trumpinio KAP, “Kite aerial photography”), fotografuojantys aitvarų į padangę iškeltomis fotokameromis, ne tik išnaudoja jų gamintojų pasiūlytas naujoves, bet ir patys jas kuria. Šiuo visame pasaulyje populiarėjančiu pomėgiu užsikrėtę žmonės susiduria su keletu techninio pobūdžio problemų. Tam, kad kamera atsidurtų danguje, reikalingas aitvaras su ne trumpesniais nei 2 m sparnais - tik toks pajėgia iškelti į 100 metrų ar dar didesnį aukštį “kaperio” lopšį su visa reikalinga įranga. Lopšio turinys priklauso nuo kiekvieno poreikių ir nagingumo. Vieni tenkinasi tik pačia fotokamera, nuotoliniu užrakto valdymo mechanizmu ir apsauginiu rėmu, kiti, norintys valdyti fotoaparatą - nukreipti objektyvą į dominančią vietą, naudotis vaizdo pritraukimo galimybėmis, pasirinkti tinkamą kadro kompoziciją - apsirūpina lopšį sukiojančiais elektromotorais ir valdymo naudojant radijo ryšį įranga. “Kaperiai” daugiausiai naudoja 5 ar 6 megapikselių vidutinės kainų kategorijos kameras ir beveik nesidomi papildomomis jų galimybėmis - fotografuojant danguje daugelis jų vis tiek liks nepanaudotos. Dažniausiai fotoaparatai perdaromi - pačių “kaperių” ar jų prašymu gamintojų techninio aptarnavimo centruose. Pertvarkymai susiję su nuotolinio valdymo funkcijomis. Aitvarų, beje, patiems gamintis nebereikia - jų galima įsigyti kad ir internete, pavyzdžiui, šioje specializuotoje “kaperių” parduotuvėje (http://www.kapshop.com/flowform.html). Nesunkiam lopšiui iškelti vidutinio stiprumo vėjyje pakaks ir pigiausio, 95 JAV dol. kainuojančio aitvaro modelio.
KAP entuziastų praktikuojama akimirkų medžioklė jungia techninės sporto šakos ir meno ypatumus. Viena vertus, sėkmė labai priklauso nuo turimos įrangos: “kaperiams” visiškai paruoštų naudoti komercinių sprendimų dar niekas nesiūlo, susikomplektuoti reikiamą techninę įrangą reikia patiems. Kita vertus, rezultatų įspūdingumą lemia pasirinkta vieta, laikas ir geras fotografavimo sąlygų išmanymas. Nors turistams skirti šalis ar miestus pristatantys albumai pilni nuotraukų “iš paukščio skrydžio”, tokių vaizdų, kokius galima išvysti “kaperių” internetiniuose fotorinkiniuose (http://www.dolphinazur.nl/kapnet/), juose nepamatysi. Ne kiekvienas gali dairytis į žemę iškėlęs aitvarą viršum Paryžiaus, Berlyno, La Rošelio ar kokios Škotijos pilies.
KAP enciklopedija vadinamoje Peterio Bultso (Nyderlandai) svetainėje (http://www.dolphinazur.nl/kapnet) galima ne tik pamatyti skaitmeninės medžioklės iš aitvarų trofėjus, perskaityti “kaperių” patiriamų nuotykių aprašymus, bet ir prisirinkti naujokams skirtų patarimų, kuriems mokėjimas fotografuoti ir leisti aitvarus lig šiol atrodė visiškai nesusiję dalykai.
