Remigijus RAINYS
Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Vijoleta Kurtkienė kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas bandant išsiaiškinti Šiaulių rajono Meškuičių gyvenvietėje rastos čia gyvenusios vietos slaugos ir palaikomojo gydimo ligoninės slaugytojos Ritos Lukošaitienės (43 m.) mirties aplinkybes. Tai jau penktasis šio įvykio ikiteisminis tyrimas, nes visus iki šiol vykusius tyrimus kontroliavusi Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra nutraukė, motyvuodama, jog nėra nusikaltimo požymių.
Vadojaujantis protingumo kriterijais
Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka Joniškyje gyvenantys R. Lukošaitienės tėvai - Irena ir Algimantas Lokcikai, kurie įsitikinę, jog jų dukra buvo nužudyta. Irena mano, kad Šiaulių rajono teisėsaugininkai šį įvykį tyrė aplaidžiai, nesistengdami nustatyti tiesos. Naujas ikiteisminis tyrimas buvo perduotas Joniškio teisėsaugininkams po to, kai Šiaulių rajono apylinkės teismas yra tenkino mirusiosios tėvų pareiškimą, kuriuo jie reiškė nepasitikėjimą Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorais ir prašė juos nušalinti nuo tolimesnio ikiteisminio tyrimo. Teismo nutartyje rašoma: "Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pakankamai ilgą laiką, tačiau atliekamas neišsamiai. Nors pagrindų nušalinti Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorus nėra, tačiau vadovaujantis protingumo kriterijais, tikslinga juos nušalinti, kad nekiltų abejonių dėl tolimesnio nešališko ikiteisminio tyrimo atlikimo". Nušalintieji prokurorai šios teismo nutarties neapskundė, tad Šiaulių apygardos prokuratūra naują ikiteisminį tyrimą atlikti pavedė joniškiečiams. Prokurorė Vijoleta Kurtkienė pripažino, jog jai teko nelengva užduotis, nes nuo įvykio prabėgo jau daugiau nei 10 mėnesių, tačiau drauge su Joniškio policijos komisariato vyresniuoju tyrėju Aušriu Grybe ji pasistengs nustatyti "viską, kas įmanoma ir kiek dar įmanoma".
Ekspertų išvada: "sušalo"
Ritos Lukošaitienės kūną tą ankstyvą 2006 metų sausio 6 dienos rytą savo namų kieme prie laiptų atrado pirmame dviaukščio būsto aukšte su vyru gyvenanti R. Lukošaitienės anyta Karolina. Rita gulėjo išrengta, jos rūbai buvo išmėtyti aplinkui. Anot Karolinos, jai pasirodė, jog marti dar gyva, todėl ji pašaukė savo vyrą ir sūnų bei įnešė nelaimėlę į vidų. Namiškiai tikino, jog bandė Ritą gaivinti, tačiau jų pastangos buvo bergždžios. Gavę žinią apie dukros mirtį, netrukus į Meškuičius taksi automobiliu atskubėjo ir jos tėvai Lokcikai. Irena Lokcikienė dukrą atrado paguldytą kambaryje ant lovos. Ji buvo tik su snieguotais batais ir iki čiurnų numautomis kelnėmis. Kiti rūbai buvo sukabinti ant kėdės atlošo ir nuo jų varvėjo vanduo. Moterį sutikęs Ritos uošvis Petras Lukošaitis jai pasakė, kad kai marčią atnešė į namus, ji dar buvo gyva, tačiau darant dirbtinį kvėpavimą, ji užgeso tiesiog namiškių akyse. Atskubėjęs Ritos vyras uošvei aiškino, jog neįsivaizduoja, kas tai galėjo Padaryti. Vienas I. Lokcikienės anūkas močiutei papasakojo, jog tą vakarą tėvai pykosi. Anot Irenos, jos dukra su žentu dažnai barėsi dėl pinigų, kuriuos du vaikus auginančiai šeimai uždirbdavo tik Rita, nes nuosavą automobilių remonto dirbtuvę turintis jos vyras savo uždarbį dažnai pragerdavo. Todėl iš žmonos reikalaudavo pinigų net savo nesantuokiniam vaikui mokamiems alimentams. Negavęs pinigų girtas Gražvydas žmoną dažnai negailestingai sumušdavo, tačiau pastaroji niekam tuo nesiskųsdavo. Ritos mėlynes ir kraujosruvas matydavo ne tik bendradarbės, bet ir kiti Meškuičių gyventojai. Tačiau nors tarpusavio pokalbiuose skriaudžiamos moters žmonės pagailėdavo, bet konkrečių veiksmų jai padėti nesiėmė beveik niekas. Ar tą vakarą kilęs panašus incidentas baigėsi tik barniu - neaišku, tačiau Rita net kelis kartus buvo išėjusi į lauką ir vieną kartą iš jo gyva nebegrįžo.
Irena Lokcikienė tikino, kad mirusios dukros veidas ir kūnas buvo visas nusėtas ne atsitiktinėmis mėlynėmis - taip sumušto žmogaus ji esą dar nebuvo mačiusi. Nelaimėlės mirtį konstatavę greitosios pagalbos medikai taip pat beveik nesuabejojo, kad R. Lukošaitienė mirė ne savo mirtimi, nes ant moters veido matėsi aiškios smūgių žymės ir kraujo pėdsakai, o rankos, kojos ir visas kūnas buvo nusėti kraujosruvomis.
Vėliau teismo medicinos ekspertas suskaičiavo net 29 sužalojimus, kurie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu maždaug prieš keletą valandų iki mirties. Tačiau ekspertas konstatavo, kad moteris mirė ne nuo jų, o todėl, jog sušalo. Jokių cheminių medžiagų - metilo, propilinų, fenolių, acetono, opijaus, barbiturantų ar kitų - R. Lukošaitienės vidaus organuose neaptikta, tačiau konstatuota, jog moters kraujyje buvo 2,38 promilės alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį, tačiau tiek Ritos tėvai, tiek jos bendradarbiai ir kaimynai tvirtina, jog moteris visiškai negėrė. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pasitenkino versija, jog Rita Lukošaitienė būdama neblaivi pargriuvo savo kieme ir nebepajėgdama atsikelti mirtinai sušalo. Tai labai sutampa su jos vyro Gražvydo policijai duotais pirminiais parodymais, jog žmona galėjusi vakare išeiti iš namų pas kaimynus ir grįždama parkristi bei sušalti. Tačiau medikai abejoja, ar 2,38 promilių girtumas gali taip paveikti žmogų, jog šis galėtų prarasti orientaciją. Kodėl neieškojo nakvoti nesugrįžusios žmonos, vyriškis aiškino labai paprastai: tą vakarą buvo išgėręs, todėl pažaidė su vaikais kortomis ir nuėjo miegoti.
Keturių tyrimų per mažai
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorai savo daugkartinius sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R. Lukošaitienės mirties gynė išties atkakliai, nes kartą tyrimas buvo atnaujintas tik po žuvusiosios tėvų kreipimosi į Generalinę prokuratūrą. Ši prašymą atnaujinti tyrimą persiuntė Šiaulių apygardos prokuratūrai. Apygardos prokurorai, peržiūrėję nutrauktą baudžiamąją bylą, nustatė: nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepagrįstas, priimtas neištyrus visų įvykio aplinkybių, tyrimo veiksmai prieštaravimams pašalinti neatlikti, nutarimas surašytas atmestinai. Tačiau ir tada, kai balandžio mėnesį tyrimas buvo vėl atnaujintas, jis perduotas tai pačiai Šiaulių rajono apylinkės prokuratūrai ir mažiau nei po 2 savaičių vėl nutrauktas.
Po 2 mėnesių I. Lokcikienės prašymu papildyti baudžiamąją bylą tyrimas vėl atnaujinamas, Šiaulių rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras tyrimą perduoda kitam prokurorui, raštu jam nurodydamas, kokius veiksmus šioje byloje būtina atlikti, tačiau jokių įrodymų, jog R. Lukošaitienės mirtis smurtinė, neaptinkama ir šiuo atveju, tad byla nutraukiama dar kartą.
Irena Lokcikienė ir jos artimieji spėlioja, jog šiauliškių teisėsaugininkų veiksmai vilkinant tyrimą gali būti neatsitiktiniai, mat jos žento giminėje yra nemažai su teisėsauga susijusių asmenų, galinčių daryti jiems atitinkamą poveikį. Moteris tikina, jog ne kartą yra girdėjusi Gražvydą aukštus teisėsaugininkus vadinant vardais.
Pats G. Lukošaitis pasikalbėti su "Akistatos" korespondentu atsisakė, savo nenorą motyvuodamas tuo, jog jam "bendrauti su spauda uždrausta".
Irena teigia, jog nesiekia jokio keršto ir neįtarinėja jokio konkretaus asmens, nors žentui ji jau buvo siūliusi kaltųjų dėl Ritos žūties ieškoti drauge, bet jis atsisakė. Tačiau jei dėl jos dukros mirties kažkas kaltas, tai ji nori, kad tas asmuo atsakytų už savo juodą darbą. "Atiduosiu sveikatą, bet pasieksiu, kad neliktų jokių abejonių", - sakė moteris.
O kol kas šiame tyrime neatsakytų klausimų daugybė. I. Lokcikienė nesupranta, kur dingo pirminio tyrimo metu įvykio vietoje triūsusios kilnojamosios laboratorijos specialistų surašytas aktas, nes kai pirmą kartą nutraukus tyrimą jai buvo parodyta teisėsaugininkų surinkta medžiaga, joje tebuvo keturi lapai ir nuotrauką. Irenai iki šiol neaišku, kodėl dukra kieme buvo rasta išrengta, nes neįtikėtina, jog ji tai padarė pati. Abejonių kelia ir tai, kokia poza, kaip teigiama, surasta R. Lukošaitienė. Kaip nelaimėlei buvo daromas dirbtinis kvėpavimas, jei jos rankos buvo sustingusios su sugniaužtais kumščiais "boksininko poza". Pagaliau - kas suplėšė Ritos kelnaites ir iš kur tą naktį prie namo atsirado į sieną atremtos kopėčios, kurių, I. Lokcikienės teigimu, ten anksčiau niekuomet nebuvo. Moteris spėja, jog galbūt jos dukra nebuvo įleista į namus ir bandė į savo kambarį patekti kopėčiomis.
Daugybę spėliojimų apie šį įvykį iki šiol turi Meškuičių gyventojai, kurie įvairias galimas versijas kelia ne tik privačiuose pokalbiuose, bet ir internete. Žmonės spėlioja, jog alkoholis sumuštai moteriškei galėjo būti sugirdytas prievarta, o vėliau ji tyčia palikta lauke, dar aplieta vandeniu, kad sušaltų. Net patys korektiškiausi komentatoriai užduoda klausimą - ar moteris nebuvo palikta gyvybei pavojingoje būsenoje? Už tai irgi numatyta baudžiamoji atsakomybė.
