Baltarusijos valstybinis energetikos koncernas "Belenergo" jau šių metų pabaigoje pradės statyti hidroelektrinę ant Nemuno, maždaug dešimt kilometrų iki Gardino miesto. Tai “Eltai” patvirtino "Belenergo" ir elektrinės statybos projektą rengiančios bendrovės "Hidroenergoprojekt" atstovai. Tačiau Lietuvos institucijos iki šiol nėra gavusios išsamios informacijos apie būsimą statybą ir jos galimus padarinius aplinkai.
"Jau parengtas elektrinės ant Nemuno, dešimt kilometrų aukščiau Gardino, projekto investicijų pagrįstumas. Šį mėnesį turime baigti rengti ir atiduoti užsakovui dokumentus, reikalingus pirmosios eilės darbams. Juos numatyta pradėti lapkričio-gruodžio mėnesiais. Tai bus apvedamasis kanalas (juo tekės Nemunas, kol jo vagoje bus statoma elektrinė) ir užtvaros, - “Eltai” ketvirtadienį (10.02) telefonu sakė "Hidroenergoprojekt" vyriausiasis inžinierius Aleksandras Stankevičius. - Sausį turime baigti vadinamąjį architektūrinį elektrinės projektą ir po pavasario potvynių, gegužę-birželį, turėtų prasidėti pagrindiniai elektrinės statybos darbai".
Jo duomenimis, būsimosios hidroelektrinės aukščiau Gardino numatomas pirmosios eilės galingumas - 17 megavatų, o jos statybos laikas - treji metai. Šią statybą numatyta baigti 2005-ųjų pabaigoje - 2006-ųjų pradžioje.
Šių metų balandžio mėnesį Aplinkos ministerijos sekretorius Emilis Gustainis parašė laišką Baltarusijos gamtinių resursų ir aplinkos apsaugos ministerijai, prašydamas informacijos apie planuojamas hidroelektrinės statybas ant Nemuno upės Baltarusijos teritorijoje. Kadangi atsakymo nesulaukta, rugpjūčio 11 dieną Aplinkos ministerija pakartotinai kreipėsi į minėtą kaimyninės šalies instituciją. Ministro Arūno Kundroto pasirašytas raštas buvo perduotas kolegoms iš Baltarusijos diplomatiniais kanalais.
Rugsėjo 24 dieną atsiųstame Baltarusijos gamtinių resursų ir aplinkos apsaugos ministro pasirašytame rašte teigiama, kad, nusprendus pradėti hidroelektrinės statybas ant Nemuno upės, Lietuva bus informuota apie atliktų ekologinių ekspertizių rezultatus. Taip pat kolegos iš Baltarusijos prašytų mūsų išsakyti savo nuomonę dėl Nemuno hidroelektrinės statybos koncepcijos.
"Baltarusių projektų mes nesame matę, oficialios informacijos apie juos neturime", - “Eltai” patvirtino Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Alfredas Vaišnoras.
Pasak jo, jeigu elektrinė būtų pastatyta ant Nemuno žemiau Gardino miesto, "kai kuriais požiūriais būtų neblogai, nes avarijos atveju užtvankos tvenkinys amortizuotų jos pasekmes, be to, ten liktų dalis teršalų, jų mažiau patektų į mūsų teritoriją".
Tačiau, kaip pažymėjo aplinkosaugos specialistas, tai būtų gal vienintelė nauda Lietuvai. "Toji elektrinė gali pažeisti dabartinį hidrologinį Nemuno upės baseino hidrologinį režimą. Upei ir jos gyvūnijai labai kenkia vandens kiekio bei lygio reguliavimas, elektrinės darbas piko režimu", - aiškino A. Vaišnoras.
Jis nurodė, kad Lietuvoje gali kilti problemų ir neigiamų padarinių, jeigu baltarusiai Nemuno vandenį kauptų savo elektrinės tvenkiniui, jo nepakankamai praleisdami į Lietuvą.
"Reikia dviejų šalių specialistams sėsti prie vieno stalo ir svarstyti tuos klausimus. Turėtų būti atlikta projekto bendra Lietuvos ir Baltarusijos specialistų ekspertizė", - išdėstė nuomonę Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas.
Aplinkos ministerijoje ELTA sužinojo, kad svarbūs aplinkosauginiai klausimai, tarp jų ir Nemuno hidroelektrinės statyba, turėtų būti aptarti dviejų šalių aplinkos viceministrų susitikime, kurį planuojame organizuoti Lietuvoje šio mėnesio pabaigoje.
"Belenergo" generalinio direktoriaus patarėjas Vladimiras Korduba “Eltai” ketvirtadienį telefonu teigė, kad "tai bus nedidelė, penkias turbinas turėsianti 28-30 megavatų galingumo hidroelektrinė su laivybiniu šliuzu". Jo teigimu, elektrinės ant Nemuno aukščiau Gardino statyba įtraukta į "Belenergo" patvirtintą hidroenergetikos objektų statybos ir atnaujinimo programą iki 2011 metų. V. Korduba teigė, kad nenumatyta statyti hidroelektrinės ant Nemuno žemiau Gardino.
"Hidroenergoprojekt" vyriausiasis inžinierius, paklaustas apie žuvitakius būsimojoje elektrinėje ant Nemuno, teigė, jog kol kas juos įrengti nenumatyta. "Kam reikia? Juk Kauno hidroelektrinė praktiškai užkerta kelią žuvų migracijai iš Baltijos jūros ir atgal. Be to, visi žuvitakiai veikia gana blogai. Tarkim, net Volgos upėje, kur yra vertingų erškėtinių žuvų, tokie įrenginiai nėra kokybiški. Žuvims geriau natūralios sąlygos, jos nelabai veržiasi į betono kanalus".
A. Stankevičius minėjo, kad Gardino hidroelektrinėje projektuojamo laivybinio šliuzo ilgis - 80 metrų, plotis - 12,5 metro, laivų grimzda - iki 1,60 metro. Elektrinės vandens pralaidos bus 110 metrų pločio su dugninėmis angomis upės sąnašoms praleisti.
"Ir Lietuvoje, ir mūsų šalyje mažai patyrimo statyti hidroelektrines. Todėl daugiau naudojamės tuos dalykus išmanančių Rusijos ir Ukrainos projektavimo įstaigų paslaugomis", - sakė A. Stankevičius.
ELTA
