Artimiausiu metu nepradėjusi vykdyti ryžtingesnės ekonominės politikos ES gresia dar didesnis atsilikimas nuo JAV ir kitu pasauliniu konkurencijos centrų.
Šią savaitę Europos parlamentas pradėjo svarstyti aktualų visoms ES šalims dokumentą “Ekonomikos politikos bendrosios gairės 2006m.”
Visuose Bendrijos dokumentuose patvirtinama, kad ES augimas yra lėtesnis, nei galėtų būti, ir jis gerokai atsilieka nuo JAV. Pokyčiai vykstantys pasaulinėje ekonomikoje, globalizacijos procesai ir jų pasekmės ekonominių blokų, valstybių, ekonomikos šakų, įmonių konkurencingumui tai turėtų tapti naujais iššūkiais Europos Sąjungai. Kai kuriais atžvilgiais ES yra menkiau pasirengusi nei besivystančios valstybės, pavyzdžiui, Kinija ir Indija, sutikti naujos eros keliamus iššūkius.
Nepriimta Konstitucija, stringa finansinė perspektyva, vis mažiau lėšų skiriama transeuropiniams tinklams, nėra bendros energetikos politikos, kyla grėsmė apsirūpinimo energetiniais ištekliais saugumui, kurie yra ekonomikos konkurencingumo pagrindas. Tai tik keli svarbūs aspektai, kurie stabdo Europos Sąjungos konkurencingumo augimą. Globalizacijos iššūkiams ES turėtų rengtis reformuodamasi pati iš vidaus.
Siekdama padidinti savo konkurencingumą Europos Sąjunga turėtų atkreipti dėmesį į du svarbius veiksnius - investicijas žinioms ir naujovėms bei bendros energetikos politikos forsuojamą kūrimą. Tai tarpusavyje susiję veiksniai. Naujovės sąlygoja išsiveržimą į lyderius, o naujovės energetikoje - leidžia sukurti naujus energetikos šaltinius bei racionaliai ir taupiai išnaudoti esamus.
Šiuo metu tebevykstant intensyvios deryboms dėl finansines perspektyvos 2007-2013 metams. Būtu tikslinga peržiūrėti finansavimo prioritetus ir padidinti mokslo, tyrimų bei transeuropinių tinklų finansavimą.
Kalbant apie ES ekonomikos konkurencingumą, reiktų paminėti vieną sėkmingiausių ES projektų - bendros valiutos euro įvedimą 12-oje valstybių narių. Deja, artėjant euro zonos plėtrai, atsiranda ir trūkumų: nesilaikoma Stabilumo ir Augimo pakto reikalavimų, didelė valstybės skola, beveik visos euro zonos narės įvairiais laikotarpiais neatitiko kainų stabilumo rodiklio. Penkerių metų patirtis rodo poreikį tobulinti pačius Mastrichto kriterijus. Antra vertus, euro zona iš esmės buvo ir tebėra politinis projektas, parodęs savo naudą ir jį būtina tęsti nauju plėtros etapu.
Sprendimas priimti i euro zoną naujas kandidates - Slovėniją bei Lietuvą - būtu stiprus postūmis, skatinantis ekonominį ES augimą.
Danute Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
